Rūtai Meilutytei iškovojus auksą – painiava dėl premijos
Rūta Meilutytė dar kartą įrodė, kad vis dar yra viena ryškiausių pasaulio plaukimo žvaigždžių. Singapūre vykusių planetos pirmenybių paskutinę dieną kaunietė daugiau nei užtikrintai nuskynė aukso medalį savo mėgstamiausioje 50 metrų plaukimo krūtine rungtyje.
Kaip ir pusfinalyje, taip ir finale Rūta vienintelė distanciją įveikė greičiau nei per 30 sek.
Finale R.Meilutytė finišavo per 29,55 sek., o sidabrą iškovojusi kinė Qianting Tang distanciją baigė per 30,03 sek., bronzą iškovojusi Benedetta Pilato – 30,14 sek.
Šioje distancijoje pasaulio čempionatuose Lietuvos „Auksinė žuvelė“ triumfavo jau ketvirtą kartą iš eilės.
Tą patį R.Meilutytė padarė 2022-aisiais Budapešte, 2023-aisiais Fukuokoje bei 2024-aisiais Dohoje.
Už aukso medalį pasaulio plaukimo čempionate varžybų organizatoriai yra numatę 20 tūkst. JAV dolerių (17 251 euro) piniginę premiją.
Kur kas didesniu piniginiu prizu 28-erių sportininkę turėtų paskatinti ir Lietuvos valstybė.
Pagal Lietuvos Respublikos nutarimą dėl valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus už pasaulio čempionato auksą yra numatyta 42 700 eurų premija.
Tiesa, yra niuansų, mat į tokią premiją sportininkas gali pretenduoti tik tokiu atveju, jei tai yra į olimpinių žaidynių programą įtraukta rungtis.
Tame pačiame Vyriausybės nutarime nėra nurodyta, nuo kada tiksliai yra traktuojama, jog viena ar kita sporto šaka ar rungtis yra olimpinė ar neolimpinė. Tiesa, Aukšto meistriškumo sporto finansavimo apraše tvarka nustatyta aiškiai.
Kaip žinia, anksčiau 50 metrų plaukimo krūtine rungtis nebuvo olimpinių žaidynių programoje, tačiau visai neseniai tiek R.Meilutytė, tiek visa Lietuva išgirdo labai džiugią naujieną.
Prieš keturis mėnesius buvo paskelbta, kad 50 metrų nuotolio rungtys bus įtrauktos į 2028 metų Los Andželo olimpinių žaidynių plaukimo programą.
Dar vienas niuansas – premijos dydis.
Pagal anksčiau aprašytą tvarką, 42 700 eurų premija olimpinių sporto šakų pasaulio čempionams skiriama, jei pirmenybės vyksta ne dažniau kaip dvejus metus. Kai dažniau – ši suma dalijama per pusę.
Įdomiausia čia, kad pastarieji ketveri pasaulio plaukimo čempionatai vyko kasmet, bet vandens sporto šakų pasaulinė organizacija „World Aquatics“ jau prieš kurį laiką yra nusprendusi, kad nuo šiol pirmenybės bus organizuojamos kas dvejus metus.
Kitas pasaulio čempionatas 2027-aisiais vyks Vengrijos sostinėje Budapešte, 2029-aisias – Kinijos sostinėje Pekine.
Ši pasikeitusi tvarka įneša sumaišties ir skaičiuojant R.Meilutytės premijos dydį.
15min kreipėsi į Nacionalinę sporto agentūrą dėl situacijos išaiškinimo.
„Nacionalinė sporto agentūra kreipsis į asociaciją ,,LTU Aquatics“ dėl pasaulio čempionatų organizavimo periodiškumo, kadangi nuo to priklauso valstybės premijos dydis. Jeigu čempionatai vyksta dažniau nei kas dveji metai, jos dydis dalijamas iš dviejų“, – rašoma NSA atsakyme.
Šaltinių teigimu, kadangi kitų dviejų ateinančių čempionatų periodiškumas yra nustatytas, gavus tai patvirtinančius raštus tiek iš „LTU Aquatics“, tiek iš „Word Aquatics“, labai tikėtina, kad R.Meilutytei atiteks maksimali premija.