Laidų vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės mylimam katinui Mauricijuj sausio pradžioje suėjo 19-ka metų. Sekėjus socialiniame tinkle supažindindama su savo senoliu augintiniu, Rūta papasakojo ir jautrią jųdviejų pažinties istoriją.
Rūta Mikelkevičiūtė su portalo Žmonės.lt skaitytojas sutiko pasidalinti įvairius jausmus keliančia istorija, kai prieš 19 metų savo mylimą katiną Mauricijų ji išgelbėjo nuo žiauraus likimo.
„Gimęs skraidyti nešliaužios!
Mes turime ir kuo labai pasidžiaugti. Mūsų Mauricijui sueina 19 metų! Jaučiat? Niekada nepasakysi, kad senolis! Ir dar sugeba duoti į kailį gerų 15 metų jaunesniam Čipui, kad anas šonais tik eina. Istorija Mauro yra ypatinga.
Norėčiau šiandien pamatyti, kaip sekasi tam vyriokui, kuris Maurą išmetė į krūmus, kai kačiukui buvo koks mėnuo. Ir nutik tu man taip, kad aš, važiuodama keliuku lyg Vingio parke, pamačiau, kad kažkoks vyras kažką metą į krūmus.
Man tapo taip smalsu, kad sustojau – iš krūmų aidėjo gailus miaukimas! Pasilenkusi greitai radau – ką tik atsimerkęs mažylis, išmestas žmogaus, pasimetęs dairėsi, kur užsikabinti! Kybojo ant šakų. Buvo šalta. Lijo“, – istoriją pradėjo ji.
Nedarykite taip, kaip padarė anas – žmogumi nevadinsiu.
Pamačiusi, kaip beširdiškai buvo pasielgta su vos gimusius mažyliu, R.Mikelkevičiūtė sugalvojo nueiti prie taip pasielgusio žmogaus.
„B*… Kodėl, žmogau, taip darai? Ištraukiau išsigandusį nelaimėlį, visas jis tilpo į mano delną. O tuo metu, kaip tyčia, (ir nutik man taip) sugedo to pagyvenusio vyro mašina – džyrino variklį jis, o mašina vis nesivedė.
Taigi, pasakiau viską, ką galvoju apie jį ir palinkėjau gyvenime patirti tai, ką jis pats dabar padarė. Žinau, kad blogai, bet...
Raudonas visas jis stovėjo ir norėjo skradžiai prasmegti, bet nebuvo kaip ir kur. Taip ir nesugebėjo man paaiškinti, kodėl išmetė tą vargšą, užuot atidavęs jį kitiems – puikiai žinojo, kad čia jis greičiausiai numirs! Nenumirė. Gyvena puikiai ir švenčia 20 metų jubiliejų.
Štai, ką reiškia gimti po laiminga žvaigžde!
Mylėkite silpnesnius už save, o jei jau nebėra išeities – atiduokite į prieglaudą, ten ateis tas, kuriam reikia draugo! Nedarykite taip, kaip padarė anas – žmogumi nevadinsiu“, – rašė R.Mikelkevičiūtė.