Meile nacių medžiotojui besidžiaugianti Rūta Vanagaitė pristatė knygą: „Noriu įkvėpti kitas moteriškes“

„Man 62-eji, ir mano gyvenimas tik prasideda“, – dar kviesdama svečius priminė moteris. Jos teigimu, gyvenime itin svarbu į save žiūrėti su ironija ir humoro. To jausmo vedamas atsirado ir knygos pavadinimas – tau autorės apibūdinimas, kurį jai „prilipdė“ interneto komentatoriai.

„Jeigu žmonės taip sako, jie, matyt, žino daugiau, nei aš. Radau šį dalyką intrnete, iš pradžių jis mane labai sutraumavo, o paskui aš įveikiau tą traumą ir galvoju, kodėl negalima į save pažiūrėti ironišku žvilgsniu ir, kad niekas negalvotų, kad aš susireikšminusi“, – nusijuokė autorė.

„Aprašiau savo gyvenimo istoriją – apie įvykius ir žmones, apie savo laimes ir nelaimes“, – autobiografiją pristatė žinoma autorė. Tai – jau penktoji autorės knyga, išleista per trejetą metų.

„Manau, kad tai, kas dabar vyksta, vyksta ne laiku. Man to skandalo nereikėjo, bet esu žmogus, kuris nenori, kad jį mulkintų. Jei man kyla klausimai, aš juos užduodu, o jei kažką žinau – netylėsiu. Tai mano, kaip laisvo žmogaus teisė“, – teigė moteris.

Autorę atlydėjo jos mylimas vyras istorikas ir nacių medžiotojas, Simono Wiesenthalio centro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas. „Susipažinome, kai buvo rašoma knyga „Mūsiškiai“. Susibičiuliavome, o paskui buvo metai ar pusantrų, kai nebebendravome. Suartino mus ta knyga. Perėjom per keturiasdešimt masinių kapaviečių vietų: pykomės, verkėme... Tokios patirtys žmones sujungia – tampa labai sunku išsiskirti. Noriu įkvėpti kitas moteriškes – net mane, 62-ejų metų moterį kažkas įsimylėjo. Mano gyvenimas dabar – ypatingas“, – pasakojo laiminga moteris.

Svečių žvilgsniai taip pat krypo į vakaro vedėja tapusią Rūtos dukrą Adelę Veroniką, sūnų Juozapą ir naują moters simpatiją, atvykusią iš Izraelio.

Išsamus interviu su Rūta Vanagaite – šios savaitės žurnale „Žmonės“.