Ryčio Zemkausko knygos „Pasivaikščiojimai“ pristatyme Oskaras Koršunovas prisiminė pasivaikščiojimus su tėvu

„Pasivaikščiojimuose“ sudėta dvidešimt istorijų, kuriose nekasdieniai pašnekovai – nuo kunigo iki paauglių mylimo dainininko – dosniai dalijasi mintimis apie gyvenimą, kūrybą, didelius atradimus ir mažas silpnybes. Ši knyga – tai vienas iš itin retų atvejų Lietuvoje, kai televizijos laida tampa literatūra, nes paprastai būna atvirkščiai.

„Ačiū visiems atėjusiems, neįtikėtina pamatyti tiek susirinkusių žmonių. Būtų labai smagu pamatyti visus dvidešimt knygos herojų, net, galima sakyti, autorių“, – šypsodamasis į susirinkusius kreipėsi R.Zemkauskas.

„Pasivaikščiojimų“ pristatyme dalyvavo filosofas Kristupas Sabolis, istorikas Egidijus Aleksandravičius, dramaturgas Marius Ivaškevičius, dainininkė Jurga Šeduikytė ir režisierius Oskaras Koršunovas. Juos ir susirinkusius žiūrovus R.Zemkauskas kvietė diskutuoti apie pasivaikščiojimų prasmę ir vietą žmogaus gyvenime.

„Šiandien kviečiu visus pasinerti į pasivaikščiojimus ir pasigilinti į šį, iš pirmo žvilgsnio visiems labai suprantamą ir paprastą reiškinį“, – kvietė R.Zemkauskas.

„Kai kažkada labai seniai atvažiuodavo giminės iš užsienio į Lietuvą, jie visų pirma eidavo pasivaikščioti, nes tada galėdavo atvirai pabendrauti“, – prisiminė jis.

 „Šiandien kaip pasivaikščiojimo pavyzdį galima pateikti Palangą, kurioje žmonės išeina į Basanavičiaus gatvę tiesiog pasivaikščioti, parodyti savęs, pažiūrėti į kitus. Tai tarsi savotiškas energijos pasikrovimas, todėl galbūt nereikėtų į tai žiūrėti kaip į tuštybę. Vaikštant smegenys generuoja labai rimtas, kūrybines idėjas“, – svarstė M.Ivaškevičius.

I.Šeduikytė prisipažino pasivaikščiojimų nemėgstanti ir dar tik pradedanti atrasti jų malonumą. „Vaikystėje man pasivaikščiojimas asocijuodavosi tik su konkrečiu tikslu. Pasivaikščiojimai parke man irgi nepatikdavo. Tačiau dabar aš mokausi pasivaikščioti tiesiog dėl malonumo. Visiems linkėčiau to išmokti“, – sakė I.Šeduikytė.

Tuo tarpu O.Koršunovas prisipažino, kad pasivaikščiojimai jam nuo pat vaikystės labai patikdavo ir jis tai darantis iki šiol. „Labai mėgstu pasivaikščioti, nes geriausiai man galvojasi būtent vaikščiojant. Kažkada šį įprotį man įdiegė tėvas – jis eidavo pasivaikščioti ir kartu pasiimdavo mane. Tai man būdavo didelis džiaugsmas iki pat paauglystės. Dabar labiausiai mėgstu vaikščioti vienas“, – atviravo O.Koršunovas.

Po diskusijos ir žiūrovų klausimų R.Zemkauskas noriai dalijo autografus visiems jo knygą įsigijusiems ir pristatyme dalyvavusiems žmonėms.