Ryškiausi senelių ir močiučių tipai: kaip jie išgyvena „antrąją tėvystę“?
Jeigu jūsų šeimoje skirtingoms kartoms sunkiai pavyksta rasti bendrą kalbą, galbūt vyresnę kartą lengviau padės suprasti žinojimas, kokio tipo yra jūsų močiutė ir senelis. Tinklalapis malyutka.net pateikia 4 senelių tipus.
Stebėtojas
Tokie seneliai ir močiutės sunkiai sutinka pasėdėti su anūkais, iš karto perspėja, kad jie labai užsiėmę, jie turi savo svarbių darbų ir jie neprivalo...
Savo pareigas prižiūrint anūkus jie supranta taip – pamaitinti ir paguldyti miegoti. Tokių senelių prižiūrimas vaikas yra pats sau, niekas virš jo nestovi ir nekontroliuoja. Šio tipo vyresni žmonės nėra griežti, suteikia anūkams daug laisvės, todėl šiems tokie seneliai patinka.
Kontrolierius
Šio tipo seneliai ir močiutės labai rimtai vertina anūkų priežiūrą ir įsitikinę, kad pirminis jų tikslas – totalinė kontrolė. Juk jiems patikėjo vaikus, jie visiškai už juos atsakingi. Todėl anūkų gyvenimą jie stebi labai atidžiai: kur eini? Kas skambino? Kodėl kakta drėgna?
Jie teikia išsamias ataskaitas apie anūkų elgesį, nepamiršdami paburbėti savo vaikams, kad jų vaikai neišauklėti, nedėkingi, prastai košę valgo...
Vaikai tokius senelius nelabai mėgsta ir jeigu tik gali, stengiasi išvengti bendravimo su jais.
TAIP PAT SKAITYKITE: 6 patarimai, kurie padės užauginti moteris gerbiantį sūnų
Pedagogas
Greičiausiai šio tipo seneliai iki pensijos buvo mokytojai ar dėstytojai. Jų misija – visapusiškas vaiko švietimas nepaliekant jo ramybėje net per atostogas. Jie su vaiku sprendžia užduotis, mokosi gramatikos taisyklių, eina į simfoninės muzikos koncertus. Žodžiu, stengiasi kiekvieną minutę vaiką praturtinti naudingais užsiėmimais, žiniomis, patirtimi.
Tokius senelius vaikai mėgsta, nes mato, kad jie jiems rūpi, tačiau ilgalaikis bendravimas juos nuvargina.
Partneris
Kaip mes elgiamės su vyresne karta, taip mūsų vaikai vieną dieną elgsis su mumis, kai mes būsime seni.
Tokie seneliai nemato didelio skirtumo tarp savęs ir anūkų. Jie įsileidžia vaikus į savo gyvenimą ir labai domisi jų gyvenimais. Santykiai tarp jų lygiaverčiai, paremti pasitikėjimu.
Pagrindinis bendravimo principas – susitarimas. Kartais jie netgi gali sudaryti sąjungas prieš tėvus. Leidžia valgyti saldumynus, ilgai neiti gultis...
Anūkus šio tipo seneliai lepina ir leidžia daug dalykų iš tėvų „draudžiamų dalykų“ sąrašo motyvuodami tuo, kad kol vaikai maži, tegul kvailioja, žaidžia. Užaugti ir tapti rimtais jie visada suspės – savo vaikams sako šio tipo seneliai ir močiutės. Vaikai tokius senelius dievina, deja, bet šis senelių tipas sutinkamas itin retai.
Bendravimo būdas – priimti
Senelių pasaulio suvokimą ir įpročius vargu ar pavyks pakeisti. Prie jų galima tik prisitaikyti. Tą ir reikėtų paaiškinti vaikams.
Gyvenime dažnai sutinkame į save nepanašius žmones, su svetimomis mums gyvenimo vertybėmis ir prioritetais. Jie nesutinka su mūsų požiūriu ir atkakliai laikosi savo nuomonės. Tai labai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.
Pagyvenusių žmonių pakeisti neįmanoma. Jie turi savo sukauptą gyvenimo patirtį, ant kurios ir kuriama jų dabartinio gyvenimo pozicija. Lieka tik viena – pagarbiai tai priimti. Tai būtina paaiškinti vaikams. Vyresnius žmones reikia priimti tokius, kokie jie yra, ir neverta ant jų pykti. Vaikai, bendraudami su seneliais, turi unikalią galimybę suprasti jų požiūrį ir elgesio motyvus. Tai galimybė mokytis susitarti, surandant kompromisinį variantą. O tokie įgūdžiai labai pravers tolimesniame gyvenime.
Reikia prisiminti vieną svarbų momentą: kaip mes elgiamės su vyresne karta, taip mūsų vaikai vieną dieną elgsis su mumis, kai mes būsime seni. Tai pats svarbiausias auklėjamasis momentas.