Jis gimė paskutinę metų dieną, o išėjo gerokai per anksti. Valui KILMERIUI (1959–2025), kai kurių kino žinovų nuomone, vienam geriausių ir labiausiai neįvertintų praėjusio amžiaus pabaigos aktorių, buvo vos šešiasdešimt penkeri.
Bent penkiolika iš šių metų galima drąsiai pavadinti aktoriaus aukso amžiumi. Nuo 1986-ųjų iki 2001-ųjų Kilmeris suvaidino tokiuose garsiuose filmuose kaip „Asai“, „The Doors“, „Betmenas amžiams“, „Tumstounas“, „Karštis“... Tai tik kelios iš daugiau nei šimto juostų, kuriose jis pasirodė per trisdešimt penkerius karjeros metus. Nenuostabu, kad, būdamas toks darbštus, turėjo sudėtingo kolegos ir pašėlusio vyro reputaciją. Režisierius ir scenaristas Joelis Schumacheris, kurio filme „Betmenas amžiams“ Kilmeris įkūnijo legendinį komiksų herojų, tiesiai vadino jį didžiausiu psichopatu iš visų aktorių.
„Elgiausi netinkamai ir įžūliai. Dažnai atrodžiau keistas. Niekada dėl nieko nesigailėjau, nes atradau savyje bruožų, kurių nė neįsivaizdavau turįs“, – 2021 metais dokumentiniame filme „Valas“ svarstė Kilmeris. O žiūrovams belieka gailėtis, kad geras aktorius sutiko per mažai gerų režisierių.
Arba supratingai dūsauti, jog nevaldoma XX amžiaus pabaigos žvaigždė gyveno, kaip ir vaidino, – be atodairos. Jis tikrai buvo talentingas – 1983 metais paties išleista poezijos knyga „My Edens After Burns“ šiandien – bibliografinė retenybė, įkainota nuo 300 iki pusketvirto tūkstančio JAV dolerių. O jo įskaitytas romanas „Zoro ženklas“ buvo nominuotas „Grammy“.
Prasmė yra meilė
Jis nuėjo ilgą lūkesčių ir nuosmukių kelią – buvo ir tikras sėkmės numylėtinis, ir šios įnoringosios damos posūnis. Išgyveno jaunesniojo brolio mirtį: penkiolikmetis Wesley nuskendo