„Ryto“ čempioniškos pergalės kalvis Simonas Lukošius – apie mylimąją, tėtį ir tai, ką padarė: „Pats sunkiai suvokiu“

Simonas Lukošius / Čempionų lygos nuotrauka
Simonas Lukošius / Čempionų lygos nuotrauka
Mantas Stankevičius
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Aišku, svarbesnis yra komandinis pasiekimas, su asmeniniu galite net nesveikinti. Tai tėra bonusas prie įgyvendintos komandinės svajonės“, – nusijuokia Vilniaus „Ryto“ puolėjas, Čempionų lygos finalo ketverto naudingiausias žaidėjas Simonas LUKOŠIUS (23).

Simonai, „Rytas“ – Čempionų lygos laimėtojas...

Žiauriai geras jausmas. Net nežinau, ar jau suprantu, kas įvyko. Dar gali užtrukti, kol suprasiu, ką sugebėjome padaryti. Man labai didelė garbė būti šios komandos dalimi ir iškovoti itin svarbų titulą.

Prie komandos prisijungei šiais metais. Ar gali išduoti, ko tikėjaisi sezono pradžioje?

Tiesą pasakius, iš savęs tikėjausi daugiau. Žinoma, Čempionų lygos finalinis ketvertas sublizgo, tačiau pirmoje sezono pusėje buvau kiek nusivylęs. Todėl dabar džiaugiuosi, kad pavyko reabilituotis. Buvo gerų rungtynių, ypač Čempionų lygoje, tačiau tikėjausi daugiau stabilumo, norėjau padaryti daugiau. Džiaugiuosi, kad pavyko iššauti finale, tikiuosi, kad man tai bus geras spyris, kad padidės pasitikėjimas savimi ir galėsiu išlaikyti dabartinį lygį iki sezono pabaigos.

Į komandą atvykau su dideliais lūkesčiais. Žinojau, kad man niekas nebus pateikta ant lėkštutės, kad turėsiu įrodyti esantis vertas būti aikštėje. Prieš sezoną sekėsi labai gerai. Vėliau į komandą grįžo Gytis Radzevičius, todėl mano vaidmuo smarkiai sumažėjo, krito pasitikėjimas... Ant suolo buvau tas, kuris kyla paskutinis, progų parodyti, ką sugebu, daug negaudavau. Tai buvo nusivylimas. Teko kovoti su savimi ir įvairiausiomis mintimis, sprendžiau, iš kur gauti pasitikėjimo. Mane išgelbėjo

.