Rytų bloko Madonna vadinta Maryla Rodowicz publiką stebino sijonais, meilužiais ir virkdė dainomis

Maryla Rodowicz / Vida Press nuotrauka
Maryla Rodowicz / Vida Press nuotrauka
Eglė Černiauskaitė
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

Visą vasarą koncertuojanti Maryla RODOWICZ gruodį rengiasi švęsti aštuoniasdešimt pirmąjį gimtadienį. Garsiausios XX amžiaus Lenkijos estrados dainininkės koncertuose taikiai sprendžiamas kartų konfliktas: Marylai ploja ne tik pirmuosius jos pasirodymus prisimenantys seneliai, bet ir anūkai.

Per daugiau nei šešis karjeros dešimtmečius ji išleido dvidešimt albumų lenkiškai ir keturis – užsienio kalbomis. Penki tapo platininiai, trys – auksiniai; iš viso parduota per 15 milijonų įrašų.

Didįjį jubiliejinį turo „Tegyvuoja pokylis“ koncertą dainininkė surengė Vilniaus arenoje. Iškalbingai pavadintas „Vilnius mano širdyje“ koncertas priminė: žvaigždė nepamiršo šaknų, siekiančių miestą, kuris tarpukariu priklausė Lenkijai. Bernardinų kapinėse palaidotas ne vienas jos protėvis.

Marylos seneliams iš mamos pusės priklausė „Gulbės“ vaistinė netoli Aušros vartų. Tėvas Wiktoras, entomologas ir teisininkas, dirbo Stepono Batoro universitete ir vadovavo Aktorių klubui, mama Janina mokėsi seserų nazariečių gimnazijoje, giedojo Šventosios Dvasios bažnyčios chore. Prasidėjus karui, mokslas persikėlė į pogrindį. Per vieną patriotinės poezijos vakarą septyniolikmetė gimnazistė susipažino su septyniolika metų vyresniu Aktorių klubo vadovu (ir dar vienu žinomu scenos ir ekrano veikėju Ludwiku Sempolińskiu, kuris Vilniuje slėpėsi nuo vokiečių, nes pasirodymuose parodijuodavo Hitlerį).