S.Burbaitę per atostogas nustebino trijų vaikų tėvo požiūris: „Man nereikėjo klausyti tokių seksistinių kalbų“
Su šeima prie jūros atostogų išvykusi tinklaraštininkė Simona Burbaitė (29) mėgavosi saule ir gera kompanija. Ši trumputė kelionė leido Simonai ir dar kartelį permąstyti mūsų visuomenėje gajus stereotipus. Išgirdusi, kaip gretima jos kavinėje sėdėjęs vyras auklėja dukrą, S.Burbaitė pasidalijo savo įžvalgomis.
Aplink mus netrūksta gerų pavyzdžių, kaip vyti stereotipus į šalį, tačiau pasitaiko įvairiausių nuomonių apie skirtingus moterų bei vyrų pomėgius, jų santykį su sportu. Nuo mažens aktyviai leisti laisvalaikį mėgusi S.Burbaitė su Žmonės.lt dalijasi jai nutikusia istorija.
„Kol atostogavome prie jūros, nutiko toks įdomus dalykas.
Viename restorane šalia mūsų staliuko sėdi šeima su 3 vaikais.
Girdžiu diskusiją, nors greičiau tėvo monologą, kaip jis sūpuodamas kūdikį kategorišku tonu aiškina savo 5-7 metų dukrai (šalia valgo panašaus amžiaus jos brolis), kad futbolininkės mergaitės niekada nebus geresnės už futbolininkus berniukus. Taip pat ir krepšininkės jos niekada nebus geresnės. Baleto irgi niekada nešoks geriau už berniukus. Dukra bando kažką atsakyti, bet nesėkmingai, nes tėvas dar kelis kartus pakartoja tą patį, o mama tuo metu tiesiog sėdi nuleidusi galvą ir tyli.
Turėjau laisvę rinktis, kas ir kokia noriu būti, negalvojant, kad esu kažkuo prastesnė už kitus ar kiti už mane
Nežinau, ar dėl to, kad pritaria, ar dėl to, kad bijo.
Susimąsčiau.
Kol buvau mergaitė aš dvejus metus profesionaliai sportavau dziudo. Dar dvejus metus profesionaliai žaidžiau krepšinį. Futbolas man irgi labai patiko – kieme su berniukais jį žaisdavom kiekvieną vasarą, treniruodavomės ir lenktyniaudavom, kas ilgiau išmušinės kamuolį.
Jeigu mano tėtis, kol buvau maža, už mane būtų nusprendęs, kad aš esu prastesnė vien todėl, kad nieko neturiu tarp kojų:
A – mano noras siekti bet kokių svajonių tą pačią akimirką būtų sutrintas kaip smoothie blenderyje;
B – kartu su svajonėmis, būtų nuslopinti ir mano gebėjimai, ir talentai, ir galimybės;
C – tikriausiai niekada taip ir nebūčiau išdrįsus pabandyti nei vienos iš tų sporto šakų;
D – dabar savo malonumui irgi nesportuočiau bokso ir tikrai negročiau prie DJ pulto;
E – aš nebūčiau aš.
Ačiū Dievui, tėvai mane auklėjo kitaip. Nereikėjo klausyti tokių seksistinių paistalų ir turėjau laisvę rinktis, kas ir kokia noriu būti, negalvojant, kad esu kažkuo prastesnė už kitus ar kiti už mane.
Tėveliai, ačiū jums! Labai tikiuosi, kad su tokia pačia meile ir atsakomybe ateityje man pavyks auginti ir savo vaikus“.