S.Jasaičio mylimoji Elma vasarą leido Kinijoje – apie „face ID“ kontroliuojamą Šanchajų ir modelio darbą

Nuvykti į tolimąją Kiniją svajoja daugelis modeliais dirbančių merginų, tačiau pavykta tik nedaugeliui. Žavingajai Elmai Šegždavičiūtei sugrįžti į šią šalį prireikė net 13-ikos metų, tačiau laukti buvo verta – dabar jos patirtis čia visai kitokia. Modelis palygino Kinijos ir Europos mados rinkas ir prakalbo apie ateities planus.

Gyvenimas Šanchajuje

Kinijoje Elma Šegždavičiūtė pirmą kartą apsilankė dar prieš 13-iką metų, tačiau nuo to laiko šalis pasikeitė neatpažįstamai. Pakito tiek mados industrija, tiek ir pati Elma. Dabar moteris jau laisvai kalba vietine kalba, todėl ir jos patirtis – kitokia.

„Nemeluosiu, kad grįžti į Kiniją buvo keista, bet kartu ir malonu. Dabar aš jau moku tradicinę kinų kalbą, todėl galiu jaustis lyg vietinė. Ją mokytis pradėjau, kai prieš keletą metų dirbau Taivane. Tam skyriau net ketverius metus, per juos išmokau ne tik kalbėti, bet ir skaityti bei rašyti. Šiek tiek bijojau, kad būsiu viską primiršusi, bet čia kaip dviračiu važiuoti – eini, kalbi ir viską automatiškai atsimeni“, – Žmonės.lt sakė Elma.

Kinų pamokoms E.Šegždavičiūtė net ketverius metus kasdieną skirdavo po tris valandas. Pasak jos, turint gerą vaizdinę atmintį, jų raštą galima tiesiog atsiminti.

„Vieną valandą skirdavau kalbėjimui, kitą rašymui, o dar kitą skaitymui. Taip ketverius metus mokiausi su skirtingomis mokytojomis. Dabar aš kalbu kaip vietinė, mano tarimas nuo jų nesiskiria“, – džiaugėsi modelis.

Tiesa, Elma moka tradicinę kalba, o Šanchajuje žmonės daugiausia naudoja supaprastintą jos variantą. Ji pastebėjo, kad vietiniai gyventojai čia visą savo dėmesį skiria darbui, galbūt todėl net meilės hieroglifuose neliko… širdies!

„Tradicinėje kalboje yra pilni hieroglifai, o čia, Šanchajuje, jie naudoja supaprastintą variantą ir net meilės hieroglifas supaprastintas iki to, kad jame net nebelieka širdies. Galbūt todėl jie ir yra tokie atsidavę darbui. Kartais atrodo, kad yra materialistai ir viską daro be širdies. Na, bet jie labai gerai moka uždirbti pinigus“, – pastebėjimais dalijosi moteris.

Gerai Šanchajuje užsidirba ne tik vietiniai, bet ir modeliauti čia atvykstančios merginos. Pasak Elmos, lyginant su Europos šalimis, modelių honorarai čia net dešimčia kartų didesni. Būtent todėl patekti į šią rinką nėra taip paprasta.

„Visa Kinijos modelių rinka dabar yra visai kitokia, nei prieš tuos trylika metų. Seniau tekdavo labai sunkiai dirbti ir tam skirti labai daug valandų, o dabar, net pati stebiuosi, bet jie nenori, kad tas modelis apskritai kažką darytų. Atrodo, kad jie tiesiog žiūri į tą modelį ir grožisi juo. Užtenka galvą ir kūną šiek tiek pasukinėti, ir viskas. Užsivelki rūbą ir jie iš karto filmuoja – neleidžia nei per daug judėti, nei rankos pakelti“, – stebėjosi Elma.

E.Šegždavičiūtės darbo diena Kinijoje apima tradicines aštuonias valandas, tačiau viskas priklauso nuo projektų – kartais projektą baigti užtenka ir šešių. Kinijoje modeliams mokama už valandas, todėl viršvalandžiai čia retas dalykas, o štai Europoje – visai kitokia situacija.

„Kinijoje modeliams už darbą moka valandinį atlyginimą, todėl darbdaviai labai skaičiuoja kiekvieną minutę. O Europoje mėgsta mokėti už projektą. Bet tiek, kiek Kinijoje gaunu už valandą, Europoje reikia dirbti visą dieną. Pamenu, kad kuomet važiuodavau dirbti į Vokietiją, ten reikėdavo nusifotografuoti su kokiais 50 skirtingų rūbų per dieną, o čia – dešimt. Čia rinka antrodo labiau atsipalaidavusi. Na, o gal tik man taip pasisekė“, – Žmonės.lt atviravo manekenė.

Kultūriniai skirtumai ir požiūris į modelius

Elma Šegždavičiūtė pastebėjo, kad Kinijoje į modelius žmonės žvelgia kitaip. Mados pasaulio atstovai nenori žinoti, jog nuo podiumo į juos žvelgianti moteris žemiška butybė. Jiems modeliai labiau primena mūzas.

„Nuėjusį į atranką aš dažnai noriu kiniškai pasikalbėti ar pasisakyti kokiu klausimu, o man agentūra pasakė būti atsargiai ir per daug neplepėti. Jie tikisi, kad modelis bus kažkas „wow“ ir nenori į modelius žiūrėti lyg į kokius draugus. Modeliai čia jiems kaip mūzos“, – pasakojo moteris.

O prakalbus apie kultūrinius skirtumus modelis prasitarė, kad ją nustebino vietinis maistas. Rodos, kad Kinijoje galima paragauti visko – nuo svirplių iki... žmogaus placentos. Tiesa, Elma nėra linkusi eksperimentuoti.

„Pati kažko per daug egzotiško nevalgau, esu bandžiusi tik džiovintus svirplius. Tačiau turiu kolegę, kuri po vienos vakarienės grįžusi pareiškė, kad valgė varles. Aš vis girdėdavau, kad jas čia valgo, bet anksčiau nebuvau sutikusi nieko, kas jas iš tiesų būtų valgęs. O štai ji lyg niekur nieko pareiškė, kad valgė varles, ir dar kiaulės smegenis. Man taip pat sakė, kad yra ir tokių vietų, kur galima užsisakyti placentą. Net nežinau, kaip reiktų nusiteikti valgyti tokį dalyką“, – Žmonės.lt sakė pašnekovė.

Kinija išsiskiria ne tik maistu, bet ir savo futuristiniais sprendimais. Elmą nustebino, kad parduotuvėse, kavinėse ir kitose vietose už paslaugas atsiskaityti grynaisiais ar kortele beveik negalima niekur. Visi privalo turėjo specialią „Face ID“ principu valdomą programėlę.

„Niekas nenaudoja grynųjų pinigų, viskas yra vienoje programėlėje, kurioje yra dar daug kitų programėlių. Taip žmonės susimoka už metro, kino bilietus, taksi, maistą, apmoka sąskaitas, vienas kitam siunčia pinigus… Viskas ten yra. Buvo ir taip, kad man traukiniu važiuojant į kitą miestą nereikėjo net bilieto. Aš padaviau jiems savo pasą ir jie jau žinojo, kur man reikia važiuoti. Vietiniams gal kitaip, bet aš turiu visur keliauti su pasu. Klausiau, kaip čia be bilieto, o man atsakė, kad tiesiog parodysiu pasą ir viskas“, – gyvenimo aplinkybėmis Kinijoje dalijosi Elma.

Kai kurie E.Šegždavičiūtės artimieji nesupranta tokios sistemos ir teigia, kad tai – žmonių kontroliavimas. Tačiau pačiai moteriai tokia programėlė atrodo patogi ir naudinga.

„Pasakojau apie tą sistemą ir man sakė, kad tai yra žmonių kontroliavimas. Tačiau aš manau, kad tai yra labai saugu. Taip visada aišku, kas, kur ir už ką mokėjo, kur važiavo ir panašiai. Ta programėlė suskaičiuoja ir tavo išlaidas – kiek pinigų gavai bei išleidai. Man atrodo, kad toks būdas labai patogus ir net protingas, nes viena programėle naudotis lengviau nei dešimt skirtingų“, – įsitikinusi moteris.

Modelių ir krepšininkų darbo panašumai

Elma užsiminė, kad į Kinijos madų pasaulį patekti nėra lengva, todėl čia atrenkamos tik rimtai dirbti nusiteikusios merginos. O dėl joms keliamų aukštų reikalavimų moteris gyvena panašiu režimu kaip ir krepšininkai rungtynių sezonu.

„Čia visada turi būti liekna, daug sportuoti ir sveikai gyventi. Esu girdėjusi repliką, kad man dar reikia sulieknėti, todėl dabar du kartus per diena sportuoju. Simas seniau sezono metu du kartus per dieną sportuodavo, o dabar aš taip. Turiu stebėti, kaip jis dabar ilsisi, o štai aš turiu palaikyti tokį režimą“, – juokavo modelis.

Pasiteiravus, kaip sekasi derinti darbą ir santykius per atstumą, Elmą džiaugėsi, jog penkių valandų skirtumas jai suteikia privalumą. S.Jasaičiui atsikėlus – ji jau būna kupina dienos įspūdžių.

„Man labai smagu, nes dažniausiai, kai su šeima ar Simu susikambinu, jie dar tik rytinę kavą gerią, o aš būnu jau tiek daug visko nuveikusi. Man patinka, kad tada jau galiu jiems tiek daug įspūdžių papasakoti. Ne veltui Kinija vadinama rytais. Kai anksti keliesi – daug pasidarai“, – Žmonės.lt užtikrintai sakė Elma.

Nors Kinijoje moteris jau susikūrusi savo rutiną, visgi jau laukia, kada pavyks grįžti namo. Jos planuose – dėmesys gamtai.

„Labai noriu į lietuvišką mišką ir prie ežero. Pasiilgau ir mėlyno dangaus, nes čia dažnai apsiniaukę. Norisi žalumos, esu tokia natūralistė, gamtininkė ir labai vertinu gėles, o jiems jos visai nesvarbios. Ėjau į teatrą ir nešiau puokštę, o man sako, kam tu dovanoji jas, juk niekas nevertina. Todėl rugpjūtį tikrai praleisiu jau Lietuvoje, o vėliau gali tekti grįžti į Siciliją“, – ateities planus atskleidė E.Šegždavičiūtė.