„Tikėjausi gražaus vandenyno ir kalnų. Bet radau daug daugiau“, – prisipažįsta interjero ir drabužių dizainerė Jurgita JANUŠKEVIČIŪTĖ (49), dvi savaites praleidusi Madeiroje.
Visada daug keliavusią, nemažai pasaulio stebuklų mačiusią dizainerę Portugalijos sala maloniai nustebino. Madeira pasirodė lyg koks portugališkos, japoniškos, arabiškos ir net afrikietiškos kultūros mišinys. Ši sala yra autonominis regionas. Vietiniai net portugalais savęs nelaiko. Taip pavadinti nusišypso ir skuba pataisyti: „Ne ne, mes – madeiriečiai.“
Šią kryptį Jurgita sako pasirinkusi dėl pragmatiškos priežasties – ten vedė tiesioginis skrydis. Šiuo metų laiku Madeiroje dažnai lyja, bet Jurgitai su draugų kompanija pasisekė – rimtas lietus užklupo vos sykį. „Kitus kartus trumpai užliedavo, kai net nespėji sušlapti. Žiūrėk, tuoj saulė vėl šviečia, – pasakoja. – Dabar ten tikras pavasaris – viskas beprotiškai žydi, skleidžiasi, temperatūra dieną – 20–25 laipsniai. Tiems, kas mėgsta judėti ir aktyviai atostogauti, Madeira yra svajonių sala. Kas mėgsta pagulėti pliaže, bus sunkiau rasti tinkamą vietą.“ Vandenynas čia – labai banguotas, pakrantės – akmenuotos, smėlio krantų – vos keletas. Tiesa, yra vietų, kur kadaise tekėdama nuo veikiančių ugnikalnių lava suformavo natūralius vulkaninius baseinus. „Porto Moniz kaimelyje radome lavos baseinus, kur susimokėjęs vieną eurą gali maudytis. Aišku, reikia daugiau pasidomėti: kitame miestelyje už poros kilometrų yra tokie patys geri lavos baseinai – ir nemokami“, – pasakoja dizainerė.