Salma Hayek atvirai papasakojo apie Harvey Weinsteino prievartą ir grasinimus nužudyti

Salma Hayek / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Salma Hayek / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Holivudo magnatui Harvey Weinsteinui pirmieji kaltinimai dėl lytinio priekabiavimo ir prievartavimo buvo pateikti prieš daugiau nei du mėnesius. Per tą laiką svarbių postų neteko daug Holivudo veikėjų – vis daugiau moterų išdrįsta prabilti apie prievartą, patirtą dirbant su garsenybėmis. Šįkart prabilo meksikiečių kilmės aktorė Salma Hayek (51).

Jos atviras pasakojimas apie H.Weinsteino smurtą buvo išspausdintas „The New York Times“ – leidinyje, kuris pirmasis demaskavo tris dešimtmečius trukusius prodiuserio nusikaltimus. Istorija apie grobuonišką Harvey būdą buvo išspausdinta nepaisant to, jog tiek prodiuserio aukos, tiek žurnalistinio tyrimo autorius Ronanas Farrow buvo sekami žvalgybininkų. Tai žinant nenuostabu, jog S.Hayek ilgus metus tylėjo apie patirtą prievartą.

„Harvey Weinsteinas buvo aistringas kino mylėtojas, rizikingas žaidėjas, kino talentų rėmėjas, mylintis tėvas ir monstras. Ilgus metus jis buvo mano monstras, – pasakojimą pradeda Salma. – Aš save sugebėjau apgauti, kad jau viskas baigta, kad išsigelbėjau. Slėpiausi nuo atsakomybės prabilti, teisindamasi, kad jau pakankamai žmonių nušvietė mano monstrą. Nelaikiau savo pasakojimo svarbiu, netikėjau, kad galiu kažką pakeisti. Išties aš bandžiau apsaugoti savo nuo iššūkio, kaip kelis dalykus reikės paaiškinti savo artimiesiems: kodėl užsimindama apie Harvey priekabes nutylėjau kai kurias detales? Kodėl tiek daug metų mes elgėmės širdingai su vyru, kuris mane taip įskaudino? Didžiavausi gebėjimu atleisti, tačiau faktas, kad gėdijausi įvardyti detales, dėl kurių aš Harvey atleidau, privertė mane susimąstyti, ar tikrai anas gyvenimo skyrius jau užverstas?

Harvey Weinsteinas buvo aistringas kino mylėtojas, rizikingas žaidėjas, kino talentų rėmėjas, mylintis tėvas ir monstras. Ilgus metus jis buvo mano monstras.

Kai tiek daug moterų prabilo apie tai, ką Harvey joms padarė, man teko susitikti akis į akį su savo baimėmis ir nuolankiai pripažinti faktą, jog mano istorija, kad ir kaip ji man būtų svarbi, yra nieko daugiau, kaip lašelis skausmo vandenyne. Jaučiausi taip, kad dabar mano skausmas niekam nerūpės. Galbūt tai pasekmės tų žodžių, kuriuos girdėjau tiek daug kartų, ypač iš Harvey, – aš esu niekas.“

Taip ji jautėsi ilgai. Po vaidmenų filmuose „Nuo sutemų iki aušros“ ir „Desperado“ išgarsėjusi S.Hayek vis tiek negalėjo vadintis Holivudo elitu. Dešimtajame dešimtmetyje buvo sunku įsivaizduoti, kad meksikiečių aktorė Holivude galėtų tapti pirmo ryškumo žvaigžde. „Nors aš visiems įrodžiau, kad jie klysta, vis tiek buvau niekas“, – rašo Salma.

Viena iš priežasčių, kodėl S.Hayek nepasidavė – tai meksikiečių menininkės Fridos Kahlo istorija. Aktorę taip įkvėpė tautietės drąsa ir ryžtas, kad užsidegė papasakoti F.Kahlo istoriją kino ekrane. H.Weinsteino imperija, tuometinė „Miramax“, jau buvo tapusi kokybės ir rizikingų sprendimų sinonimu. Tai buvo rojus menininkams, kurių idėjos kitose įmonėse būtų buvusios sužlugdytos.

Salma pasistengė, kad filmas apie F.Kahlo atsidurtų H.Weinsteino rankose. Tam jai pasitarnavo pažintis su tuomete Harvey žmona Elizabeth Avellan, jo bičiuliu Robertu Rodriguezu.

„Tuo metu žinojau apie Harvey tik tiek, kad jis neįtikėtinai intelektualus, ištikimas draugas ir šeimai atsidavęs žmogus.

Žinodama tą informaciją, kurią žinau šiandien, vis svarstau: ar tik ne draugystė su Elizabeth, Robertu bei Quentinu Tarantino ir George'u Clooney mane išgelbėjo nuo išprievartavimo?“ – savo mintis išdėstė S.Hayek.

Man nerūpėjo pinigai. Aš tiesiog džiaugiausi galėdama dirbti su juo ir jo įmone. Būdama labai naivi maniau, kad mano svajonės išsipildė.

Aktorė atviravo, kad sutartis pasirašyta su Harvey finansiškai jai nebuvo pelninga. Tačiau kontrakto dalis, kuria ji sutiko vaidinti kituose „Miramax“ filmuose, S.Hayek teikė vilties įsitvirtinti Holivude.

„Man nerūpėjo pinigai. Aš tiesiog džiaugiausi galėdama dirbti su juo ir jo įmone. Būdama labai naivi maniau, kad mano svajonės išsipildė. Jis įvertino pastaruosius 14 mano gyvenimo metų. Jis surizikavo dėl manęs – visiško nieko. Jis pasakė TAIP.

Tuo metu dar nežinojau, kad atėjo mano eilė sakyti NE.

NE – durų atidarymui bet kuriuo paros metu, viename viešbutyje po kito, vienoje filmavimo vietoje po kitos. Jis pasirodydavo netikėtai. Kartą pasirodė tokios juostos filmavimo aikštelėje, prie kurios nė nedirbo.

NE – maudymuisi kartu su juo duše.

NE – jo prašymui stebėti mane duše.

NE – pasisiūlymui padaryti man masažą.

NE – nurodymui jo nuogam bičiuliui padaryti man masažą.

NE – jo siekiui padaryti man oralinį.

NE – apsinuoginimui kartu su kita moterimi.

Ne, ne, ne, ne, ne... Su kiekvienu atsisakymu mane aplankydavo Harvey makiaveliškas įsiūtis.

Nemanau, kad jis nekentė ko nors labiau nei žodžio ne. Jo reikalavimų absurdiškumas prasidėjo įsiūčio skambučiais vidury nakties, kuriais jis prašydavo atleisti mano agentą, nes jiedu susipyko dėl kito filmo su kitu klientu, ir baigėsi fiziniu manęs ištempimu į Venecijos kino festivalį, surengtą „Fridos“ garbei, kad galėčiau sudalyvauti privačiame vakarėlyje, kur buvo tik jis ir kelios moterys. Maniau, kad jos manekenės, bet vėliau man buvo pasakyta, kad tai – brangios prostitutės.

Jo įtikinėjimo taktikos amplitudė prasidėdavo švelniomis kalbomis ir baigdavosi įniršio atakomis. Kartą jis man pasakė siaubingus žodžius: Aš tave užmušiu. Nemanyk, kad negaliu. Kai galų gale jis suprato, kad nekursiu filmo taip, kaip jis tikisi, jis man pareiškė, kad mano vaidmenį ir mano scenarijų, sukurtą po ilgų metų tyrinėjimų, jis pasiūlė kitai aktorei.

Harvey akyse aš nebuvau menininkė. Nebuvau net asmenybė. Buvau daiktas: net ne niekas, tik kūnas“, – prisiminė S.Hayek.

Jo įtikinėjimo taktikos amplitudė prasidėdavo švelniomis kalbomis ir baigdavosi įniršio atakomis. Kartą jis man pasakė siaubingus žodžius: Aš tave užmušiu. Nemanyk, kad negaliu.

Aktorė kreipėsi į teisininkus. Ne dėl lytinio priekabiavimo, bet dėl teisių į filmą. H.Weinsteinas argumentavo, kad Salma – per mažai žinoma aktorė ir nekompetentinga prodiuserė. Tam, kad įrodytų esąs teisus, jis davė užduočių sąrašą, kurį Salma turėjo įvykdyti per ypač trumpą laiką. Nemokamai perrašyti scenarijų, surinkti 10 mln. JAV dolerių filmui, surasti pirmo ryškumo režisierių ir pasamdyti keturis garsius aktorius antro plano vaidmenims – tai atrodė neįmanoma misija. Vis dėlto S.Hayek nustebino pati save – jai viską pavyko padaryti.

H.Weinsteinas buvo priverstas grąžinti S.Hayek į filmą apie F.Kahlo. Tačiau ir jį Holivudo magnatas išnaudojo savo iškrypusiems poreikiams. Jis privertė Salmą įdėti į filmą sceną, kurioje ji mylisi su kita moterimi. Tai buvo ultimatumas – filmas privalo būti seksualus, kitaip jo nė neverta užbaigti.

„Atvykau į aikštelę filmuotis scenoje, kuri, tikėjau, išgelbės filmą. Pirmą ir paskutinį kartą per savo karjerą aš patyriau nervinį priepuolį. Mano kūnas pradėjo nekontroliuojamai purtytis, man trūko kvapo ir verkiau, verkiau, negalėdama sustoti.

Kadangi žmonės, kurie supo mane, nežinojo mano ir Harvey istorijos, jie labai stebėjosi mano elgesiu. Man nebuvo morališkai sunku apsinuoginti kartu su kita moterimi. Jaučiausi siaubingai, nes turėjau būti nuoga su ja dėl Harvey Weinsteino. Bet aš jiems negalėjau to pasakyti.

Mano protas suvokė, kad turiu tai padaryti, bet kūnas negalėjo liautis verkęs ir tąsytis nuo konvulsijų. Tuo metu pradėjau vemti“, – pasakojo S.Hayek. Tam, kad priepuolis praeitų, jai buvo duota raminamųjų. Pasibaigus konvulsijoms buvo nufilmuota sekso scena.

Kai „Frida“ buvo baigta, H.Weinsteinas pareiškė, kad juosta yra per prasta išvysti dienos šviesą. Filmo režisierė Julie Taymor stojo ginti savo kūrinio. Galiausiai jis buvo pateiktas žiūrovų teismui – bandomoji peržiūra buvo surengta viename Niujorko kino teatrų. Rezultatai buvo stulbinančiai geri.

„Tuomet vėl išgirdau Harvey įsiūtį. Po peržiūros kino teatro vestibiulyje jis rėkė ant Julie. Jis paėmė vieną įvertinimų kortelę ir sviedė į ją. Ši atsitrenkė į Julie nosį. Jos partneris, filmo kompozitorius Elliotas Goldenthalis įsiterpė, tad Harvey jam pagrasino“, – pasakojimą tęsė S.Hayek.

Niekada neparodžiau Harvey, kaip siaubingai jo bijojau. Kaskart jį sutikusi viešumoje nusišypsodavau ir pabandydavau prisiminti apie jį gerus dalykus, kartodama sau, kad dalyvavau kare ir laimėjau.

2002-ųjų spalį „Frida“ buvo pristatyta pasauliui. H.Weinsteino nekęstas filmas jam pelnė dvi „Oskaro“ statulėles (taip pat ir už geriausios aktorės). Tačiau net šie apdovanojimai neteikė jam džiaugsmo, jis niekada nebekvietė S.Hayek filmuotis pagrindiniam vaidmeniui, nors „Miramax“ sutartis įpareigojo aktorę vaidinti šios kompanijos filmuose.

„Po kelerių metų aš susitikau su juo viename renginyje. Jis pasivedė mane į šalį ir pasakė, kad metė rūkyti, jį buvo ištikęs širdies smūgis. Jis man papasakojo, kad įsimylėjo ir vedė Georginą Chapman ir dabar yra visai kitas vyras. Galų gale jis man pasakė: Tu puikiai padirbėjai su „Frida“. Mes sukūrėme gražų filmą.

Aš patikėjau juo. Harvey niekada nežinojo, kiek daug šie žodžiai man reiškė. Taip pat jis niekada nežinojo, kaip stipriai jis mane įskaudino. Niekada neparodžiau Harvey, kaip siaubingai jo bijojau. Kaskart jį sutikusi viešumoje nusišypsodavau ir pabandydavau prisiminti apie jį gerus dalykus, kartodama sau, kad dalyvavau kare ir laimėjau“, – dėstė S.Hayek.

Aktorė neslėpė, kad nepaisant viso siaubo, kurį patyrė, ji troško, kad H.Weinsteinas ją pripažintų kaip talentingą kūrėją. Tai buvo tam tikras Stokholmo sindromas – paaiškino Salma.

Savo laiške S.Hayek taip pat išreiškė didžiulį susižavėjimą Amerikos visuomenės noru kovoti su lytiniu priekabiavimu. Pasak aktorės, tai tiesiog neįtikėtina, žinant faktą, kad prieš metus tie patys žmonės išsirinko prezidentu Donaldą Trumpą – vyrą, kurį lytiniu priekabiavimu apkaltino ne viena moteris.

TAIP PAT SKAITYKITE: