Sandra Šernė pravėrė savo namų spintą: „Mėgstu puoštis kasdien“

Žurnalą „Laimė“ prenumeruokite ČIA.

Sandros namuose, kuriuose ji gyvena su vyru, „Vilnius Football Academy“ įkūrėju Darvydu Šernu, ir dviem sūnumis, vyrauja balti, pilki arba sodrių, bet ne spiginančių tonų interjero akcentai. Štai kad ir dvylika „purvino“ oranžiškumo kėdžių, Sandros senelio Alfonso Lukšio tapytas kontrastingas paveikslas ar tamsiai mėlyno aksomo sofa. Antrame namo aukšte esantis miegamasis atpalaiduoja akis – baltas marmuras susipina su juodomis vonios detalėmis. Ir tada pamatai tą iš pažiūros pergrūstą moterų svajonių kampelį, kuriame pakabintas didžiulis veidrodis, gausu lentynėlių, stalčių ir kabyklų. O ten – sijonai, suknelės, kelnės, šortai, švarkai, palaidinės, paltai, lietpalčiai, rankinės, delninės, kuprinės, skrybėlės, diržai, auskarai, žiedai, smailianosiai raudonpadžiai, „Chanel“ balerinos ir galybė įvairaus dydžio dėžių, kuriose slepiasi vis kas nors išskirtinio. Akys tiesiog raibsta nuo gausos! „Ir kartais vis tiek neturiu kuo apsirengti“, – juokiasi drabužius kurianti moteris.

Kad juoda ir pastelinės spalvos tikrai nėra mėgstamiausios, galime įsitikinti ir mes, bet Sandra tai akcentuoja dar pokalbio pradžioje, vos įžengiame į moteriškais daikčiukais nukrautą zoną, į kurią patenkama išlipus iš miegamojo lovos ar dušo kabinos. Spalvų pomėgį Sandra perduoda ir klientėms, todėl užsukusios į jos studiją žino, kad vargu ar iš primatavimo išeis su juodo audinio eskizu. O jeigu tokią mintį ir turėjo, Sandra dažniausiai perkalba. „Spalvotai rengiuosi ne tik skubėdama į pašnekesius su draugėmis, per šventes, bet ir kasdien į darbą. Vis pagalvoju, kad reikėtų rengtis ramiau, tačiau kitaip negaliu. Puikiai suprantu, kad ryškų ar margą rūbą sunkiau priderinti ir net parduoti, bet tamsūs apdarai paskandina įsiuvus, formas, detales. O įsirengdama namus maniau priešingai – per daug spalvų aplinkoje vargina. Norėjau švaros pojūčio, tačiau esu iš tų, kurios ilgiau nei pusmečio neištveria neperstačiusios namuose baldų ar neatnaujinusios kokio nors interjero elemento. Vyrą tai labai erzina... Ir studijoje vis perstumdau baldus, nes negaliu dirbti erdvėje, kuri nuolat atrodo taip pat.“

Generalinę tvarką drabužinėje Sandra daro kas pusmetį. Viską iškrauna, o tada rūšiuoja, kas pabodo ir ką jau verta perleisti mamai, draugėms, parduoti ar tiesiog išmesti. Visiems nematomoje vietoje tūno trys didžiausi lagaminai nebereikalingų drabužių, rankinių ir batų, kurie laukia, kada bus prikelti antram gyvenimui. Neretai nutinka ir taip, kad besikeičiant sezonui įėjusi į drabužinės erdvę pamato, jog priekyje išrikiuoti vasariniai bateliai, nors už lango – jau pirmosios snaigės. „Per generalinio tvarkymo dienas pasilieku tik tuos drabužius, kuriuos iš tiesų mielai dėviu ir be kurių neįsivaizduoju savo kasdienybės ar įsimintinų progų. Tokius rūbus saugau, tausoju, tinkamai prižiūriu. Prisipažinsiu, anksčiau pirkdavau vien dėl pramogos, ir viską – maišais! O dabar rimtai pagalvoju, ar pirkinys išties vertas atsidurti mano kolekcijoje. Geriau įsigysiu kelis brangius pirkinius, kurie man labai patiks, negu daugiau, bet ne tokių kokybiškų ir trumpalaikės mados gaminių. Tendencijoms nesu abejinga, tačiau dėl dviejų mėnesio „privalu turėti“ daiktų neišleidžiu kelių tūkstančių eurų ir mielai išsirenku ką nors rinkoje siūlomo pigesnio, bet taip pat stilingo. Užtat negailiu klasikai: ji nepavaldi laikui. Net išpardavimą stengiuosi ignoruoti, o visokie outletai apskritai ne man – nemėgstu medžioti nuolaidų; tačiau labai smagu su draugėmis nuvykti į Milaną ir ten ne tik praleisti mergaitišką savaitgalį, bet ir kuo nors save pradžiuginti.“

savo kasdienybės be suknelių anksčiau neįsivaizdavo. Visokių: trumpų, ilgų ir midi, romantiškai plevėsuojančių ar pabrėžiančių jos liekną figūrą. Svarbu, kad tai būtų suknelė. Sandra juokauja, kad ji perlipo per save, nes sukneles pakeitė kelnės, šortai ir džinsai, kurių nelabai mėgo, o dabar turi net kelias poras ir mielai dėvi. Tikra manija – švarkai: prie visko tinka, maža to, yra dominuojantis pastarųjų metų akcentas stiliaus ikonų drabužinėse. „Išskirčiau džinsus ir įvairių modelių švarkus – labiau liemenuotus ar visiškai oversized. Bet aš visada išlieku moteriška, nes jau ne pirmus metus pastebiu, kad mados pasaulis moterį vis labiau daro vyrišką, griežtų formų – nuo šukuosenų iki aprangos. Mėgstu puoštis kasdien, ne tik per šventes. Veido makiažu visai neapkraunu, drąsiai iš namų lekiu nepasiryškinusi veido bruožų, tačiau įsispirti į aukštakulnius, apsivilkti puošnesnį sijoną ar kelnes, įsisegti auskarus ir pasičiupti stilingą rankinę – privalu. Kaip ten bebūtų, prie veidrodžio neužtrunku pusdienio. Jeigu spėju pagriebti tinkamą pakabą, žiūrėk, susiruošiu vos per penkias minutes.“

Sandra dievina išskirtinius juvelyrinius dirbinius, o jų dažniausiai įvairiomis progomis dovanoja Darvydas. Apmąstytus, kurtus tik pagal žmonos pageidavimus ir ką nors reiškiančius. Pati save palepina nišiniais kvepalais. Aromatas pasklinda po visus namus, o stilingi flakonėliai puošia interjerą: „Negaliu ramia širdimi praeiti pro parfumerijos krautuves. Gebu paspausti „stop“ mygtuką pirkdama drabužius, bet kvepalus – labai sunkiai pavyksta...“