Sandros istorija „Vieną kartą Paryžiuje... Eifelio bokšte man pasipiršo“
Atrodo, mylimojo pasipiršimą derėtų prisiminti visą gyvenimą. Juk tai pati romantiškiausia akimirka... Savo patirtimi dalijasi ir mūsų skaitytoja Sandra, atsiuntusi istoriją konkursui „Vieną kartą Paryžiuj...“.
Viskas įvyko 2012 m. liepos 9 dieną.
Suplanavome šeimos atostogas į Prancūziją. Važiavome kartu su draugu ir jo šeimos nariais. Dvi dienas laiką nuostabiai praleidome Disneilende, ten viskas atrodė tarsi pasakoje. Trečią mūsų kelionės dieną nusprendėme vykti į Paryžių.
Taip pat skaitykite: Rasos istorija. „Vieną kartą Paryžiuj... Mane užbūrė bohemiškasis dailininkas“
Aplankėme Luvro muziejų, o dienos pabaigoje nusprendėme pamatyti ir Eifelio bokštą. Jį regėti buvo tikra pasaka. Žvelgiant į šį didį statinį net nesitiki, kad esi Paryžiuje ir gali jį pamatyti realybėje, o ne per žydrąjį televizoriaus ekraną...
Staiga mano draugas ištarė, kad šią kelionę turėtumėme prisiminti visą savo gyvenimą, juk žmonės čia visuomet būna laimingi... Atsisukęs į mane jis išsitraukė raudoną širdelės formos dėžutę ir ją atidaręs paklausė, ar sutinku už jo tekėti.
Pasinaudodami proga, žinoma, nusprendėme užkilti į viršų. Grožėjomis Paryžiaus vaizdais iš pirmojo aukšto, tuomet pakilome į antrąjį – ten vaizdas buvo dar gražesnis, juk į šį nuostabų miestą gali žvelgti dar iš aukščiau. Žiūrint į vieną pusę – švietė saulė, o žiūrint į kitą – lijo lietus. Neįmanoma ir nupasakoti, koks malonus jausmas yra viską stebėti...
Kai nusprendėme kilti į trečiąjį aukštą, mano mylimasis akivaizdžiai pradėjo jaudintis. Kadangi paprastai jis visuomet būna labai drąsus, pamaniau, kad galbūt jį gąsdina didelis aukštis...
Pakilę į trečiąjį Eifelio bokšto aukštą, išvydome neapsakomo grožio vaizdą. Paryžiaus vaizdai iš viršaus – net kvapą gniaužė! Netekę amo abu stovėjome prie krašto sienelių ir tyliai viską stebėjome.
Staiga mano draugas ištarė, kad šią kelionę turėtumėme prisiminti visą savo gyvenimą, juk žmonės čia visuomet būna laimingi... Atsisukęs į mane jis išsitraukė raudoną širdelės formos dėžutę ir ją atidaręs paklausė, ar sutinku už jo tekėti.
Taip pat skaitykite: Urtės istorija. „Vieną kartą Paryžiuj... Prasidėjo mano meilės pasaka“
Sunku apibūdinti, kokie jausmai tuomet mane buvo apėmę. Atrodė, lyg visas gyvenimas pro akis prabėgo, net nesuvokiau, kas vyksta. Akimirkai net pagalvojau, kad sustojo laikas – žmonių šurmulys kažkur pradingo, o iš akių man pradėjo byrėti džiaugsmo ašaros... Aš atsakiau: "Taip"!
Vos sulaukęs mano atsakymo, draugas ant piršto užmovė man nuostabaus grožio žiedą, o aš jį apdovanojau meilės kupinu bučiniu. Tai buvo mūsų artumo ir meilės akimirka, palydėta garsių Eifelio bokšto lankytojų plojimų...
Kaip sužinojau, mano pirštą puošiantis sužadėtuvių žiedas keliauja iš kartos į kartą, gavau išties labai brangią širdžiai dovaną, o su mylimuoju esame labai laimingi ir šiuo metu auginame nuostabią aštuonių mėnesių dukrytę.
Galiu pasakyti, kad Paryžius tikrai yra meilės miestas, į kurį norisi vėl sugrįžti...
Taip pat skaitykite: Gretos istorija. „Vieną kartą Paryžiuj... Eifelio bokšto papėdėje įsimylėjau prancūzą“
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt ir „Gloria Brandy Black Edition“ rengiamame romantiškų, nuotaikingų, intriguojančių, įsimintinų istorijų konkurse „Vieną kartą Paryžiuj...“.
Jei buvote šiame mieste, neabejotinai patyrėte įspūdžių, kuriuos prisiminus užlieja šiluma. O gal net šiokia tokia gėda... Arba iškart išnyra asociacijų apie nepamirštamą pažintį, kuri pakeitė jūsų gyvenimą, ar karštą ir aistra alsuojantį bučinį šalia Eifelio bokšto...
Siųskite nuoširdžias, išsamias ir užburiančias savo istorijas, o mes už jas apdovanosime puikiais prizais. Trijų geriausių tekstų autoriams atiteks po „Gloria Brandy Black edition“ įsteigtą prizą – 250 Lt vertės „L‘Occitane“ čekį norimai kosmetikai įsigyti. Savo istorijas siųskite adresu konkursai@zlg.lt.