Santaros klinikų gydytojas Darius Rauba: „Vaistų nuo COVID-19 nėra, tad vienintelė išeitis – vakcinos“

Jūs vadinamas ir COVID-19 ekspertu, ir žmogumi, koronavirusą atvežusiu į Lietuvą. Nesigailite praėjusį pavasarį vienas pirmųjų šalyje viešai prisipažinęs, kad užsikrėtėte? 

Reakcijų į atvirumą būna įvairių. Visgi manau, kad mano reputacijos, kvalifikacijos negali sugadinti liga, kuria ir šiandien gali susirgti kiekvienas. 

Apie tai, kad užsikrėčiau COVID-19, viešai ir atvirai pradėjau kalbėti ne siekdamas populiarumo, o kad kitiems suteikčiau informacijos. Stebėjau užsienio pavyzdžius, kaip susirgę COVID-19 prisipažįsta visuomenei žinomi žmonės. Jie taip pat siekė savo pavyzdžiu atkreipti dėmesį, kad tai – rimta liga, kad tikrai reikia saugotis. Kadangi pats sirgau, norėjau iš asmeninės patirties pasakoti apie simptomus, kuriuos jaučiu, kas man padeda sveikti. Į situaciją žiūrėjau kaip medikas ir tai perteikiau su medicina galbūt mažiau susiduriantiems žmonėms. Nes baimės tuomet, per pirmąjį karantiną, buvo tikrai daug. Susirgusiems jos netrūksta ir dabar... 

Ir dabar būna, kad pas mane atėjęs pacientas pasako, jog yra persirgęs COVID-19. Klausia, ar aš nejaučiu komplikacijų. Žinant, kad serga ir gydytojai, žmonėms galbūt su ta liga tvarkytis psichologiškai lengviau. 

Aš sirgau nesunkia forma ir dabar nejaučiu jokių pasekmių. Visgi galiu patvirtinti, kad susirgus šia liga net ir nestipriai karščiuojant vertėtų rinktis lovą, o ne sėdėjimą prie kompiuterio dėl degančių darbų.

Persirgęs domėjausi COVID-19, kelis sykius atlikau antikūnų tyrimus, stebėjau, kaip keičiasi jų kiekis kraujyje. Buvau vienas iš tų, kurie bandė pirmuosius į Lietuvą atvežtus greituosius COVID-19 antigeno testus. 

Feisbuke iki šiol diskutuoju su žmonėmis, kurie netiki šia liga, yra nusistatę prieš vakcinas. Nė vieno, kuris prieštarauja mano pateikiamai informacijai ir pozicijai, neužblokuoju – stengiuosi argumentuotai atsakyti į pateikiamas versijas, kiek galiu, analizuoju, domiuosi, kaip ten buvo iš tiesų. 

Domėjotės, kokios komplikacijos gali laukti rimčiau sirgusių COVID-19…   

Tie, kurie nenori vakcinuotis, tegul palygina, kas jau yra žinoma apie COVID-19 ligos sukeliamas ilgalaikes komplikacijas, ir nusprendžia, verčiau persirgti koronavirusine infekcija ar gauti į raumenis vakciną. Persirgusių COVID-19 ir turėjusių ilgalaikių komplikacijų žmonių būklė yra priskiriama prie post-COVID-19, arba kitaip – ilgalaikio COVID-19, sindromo. Yra žinoma, kad šis sindromas dažniau išsivysto vyresniems, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Tačiau ir vis daugiau jaunų, sveikų žmonių skundžiasi ilgalaikiais sveikatos sutrikimais po persirgtos infekcijos. Dažniausios ilgai trunkančios komplikacijos yra didelis silpnumas, sunkus kvėpavimas, pasireiškiantis po mažiausio fizinio krūvio, kosulys, sąnarių ar krūtinės skausmai. Kitos ne mažiau pavojingos ir ilgai trunkančios komplikacijos yra raumenų ir galvos skausmai, tachikardija (kai širdis labai dažnai plaka), uoslės, skonio, atminties, koncentracijos sutrikimai (mąstymo rūkas), odos bėrimai ar nuplikimas. 

Ši liga dažniausiai pažeidžia plaučius, bet vis sužinoma ir apie kitų organų pažeidimus: jų patiria net tie, kurie sirgo vidutinio sunkumo COVID-19. Praėjus ne vienam mėnesiui, širdies kompiuterinė nuotrauka parodo negrįžtamus širdies raumens pažeidimus, ateityje jie gali padidinti riziką patirti miokardo infarktą ar susirgti kitomis širdies ligomis. Po COVID-19 pneumonijos plaučių audinyje lieka daugybinių randų ir sąaugų – tai, aišku, atsilieps vyresniame amžiuje. Atsiradę smegenų pažeidimai net jauniems žmonėms sukelia epilepsijos priepuolius, mikroinsultus, Guillain-Barré sindromą (tai – ūmi poinfekcinė periferinės nervų sistemos liga, kuriai būdingas greitai progresuojantis simetrinis galūnių silpnumas ir sausgyslių refleksų susilpnėjimas arba išnykimas). Gali susilpnėti klausa ar uoslė. Mikrotrombai, susidarantys sergant COVID-19, pažeidžia smulkiausias kraujagysles kepenyse, inkstuose ir ilgam sutrikdo tų organų veiklą. 

O kur dar atsirandančios psichologinės problemos, susijusios su darbo netekimu, aktyvaus gyvenimo suvaržymu, artimųjų, draugų ligos ar net netektys.

Na, o dažniausios komplikacijos, pasitaikiusios tiriant vakcinų nuo COVID-19 efektyvumą, buvo skausmas injekcijos vietoje (labai subjektyvu), nuovargis, galvos, raumenų skausmai, šaltkrėtis (galimas po visų vakcinų ir po bet kokios medicininės intervencijos į organizmą), sąnarių skausmas, karščiavimas (normali organizmo reakcija). Net ir tokios „baisios“ šalutinės reakcijos buvo trumpalaikės ir per kelias dienas praėjo savaime. 

Feisbuke įsiprašiau į grupę, kurioje dalijamasi istorijomis apie šalutinį tų vakcinų poveikį. Skaitau atsiliepimus ir netikiu, kad visi jie realūs... Mano aplinkoje buvo žmonių, kurie po vakcinavimo jautė peršalimo simptomų. Tačiau didžiajai daliai – jokios reakcijos. 

Jūs jau gavote abi vakcinos nuo COVID-19 dozes. Jaučiatės ramesnis, saugesnis?  

Ligoninėje – kaip karo zonoje, kur kasdien gali sprogti bomba. Negali visą laiką gyventi įtampoje, pripranti, užsimiršti. Budrumas niekur nedingo, bet baimės neliko. 

Dėl vakcinos nuo COVID-19 aš neabejojau: pasitikiu mokslu, medicinos sistema. Tačiau matau, kad yra vis dar daug netikinčių tų vakcinų efektyvumu, žmones gąsdina jų neva sukeliamos komplikacijos, įtarimą kelia tai, kaip greitai jos buvo sukurtos ir „brukamos“ visam pasauliui. Kažkodėl ignoruojamas faktas, kad galingiausios šalys pirmosios skubėjo pradėti skiepyti savo piliečius... 

Santaros klinikose, skyriuje, kuriame dirbu, vakcinas gavo visi: nuo gydytojų iki slaugytojų padėjėjų. Manau, ir šioje situacijoje reikia būti pavyzdžiu, padrąsinti kitus. Kartais reikia žiūrėti ne tik savo, bet ir visuomenės interesų. Vaistų nuo COVID-19 nėra, tad vienintelė išeitis – vakcinos. Nebeturime kur trauktis. Reikia skiepytis, kad įvyktų persilaužimas. Kitaip užstrigsime šios ligos paralyžiuotame pasaulyje.