Santuoka ir seksas: tykojantys spąstai ir svarbiausios užduotys jam ir jai
Seksas – savotiškas santuokos termometras: jis parodo, ar jaučiatės puikiai, ar šiek tiek negaluojate. Vienokių ar kitokių su seksu susijusių problemų tam tikru gyvenimo etapu turi visos poros. Bet problemos egzistuoja tik tam, kad būtų išspręstos, ar ne?
Pirmieji metai: medaus saldumas
Devizas: „Adaptacija“. Naujokai sugriūna į lovą (jei prieš santuoką, aišku, dešimt metų negyveno kartu) ir ima mokytis. Na, turėtų. Betgi juos, ypač jaunavedį, ištikusi euforija: seksas čia pat, jo nebereikia ieškoti, laukti ir gudrauti, kad įkalbėtum kokią pupą atsiduoti. Paprastai tuo laikotarpiu vyrui reikia daugiau, moteriai – mažiau. Be to ji dažniausiai net nebando partneriu sakyti, kas patinka, kas nepatinka – esą jis pats žino.
Na, dabar būtent nuo vyro priklauso, ar žmona patirs orgazmą, ar kitą vakarą skųsis galvos skausmu. Jaunavedžius iškart minioje atskirsi: jie neatitraukia rankų vienas nuo kito, bučiuojasi ir meiliai burkuoja. Naiviai įsivaizduodami, kad štai tokia meilė begalinė garantuos kokybišką seksą. Ne visada, brangieji, ne visada. Jei karštasis jaunavedys itin daug dėmesio skiria glamonėms, jo žmonos geismas gali pradėti tyliai gesti... Ji paslapčia galvoja: „Viešpatie, kodėl jis taaaip ilgai nepereina prie svarbesnių veiksmų?“ Jei jis pernelyg greitai įsiskverbia, vėl negerai – ji išpučia savo gražias akis: „Kąąą? Ir tai – jau viskas?“
Taigi – užduotis vyrui: rasti aukso vidurį. Moteriai – kalbėtis apie seksą.
Po dvejų trejų metų: mes – jau trise!
Ji laukiasi. Jis laimingas. Nors ne visada. Sekso nebe tiek, kiek anksčiau, o ir jis reguliuojamas – dabar negalima, nes gali grėsti persileidimas, paskui negalima, nes gali grėsti priešlaikis gimdymas. O po gimdymo ginekologai apskritai vaginalinį seksą uždraudžai šešioms savaitėms. Ir kaipgi čia nepraradus optimizmo? Na, kaip tik dabar stoja ieškojimų metas, kai į sceną išeina ponas Oralinis seksas ar nuo paauglystės primirštas petingas.
Atsiranda ir papipdomų problemų: moters figūra keičiasi, dažniausiai ji išgyvena, kad pagimdžiusi sunkiai atsikrato antsvorio, ima laikyti save ne tokia gražia ir patrauklia, nors vyras ją dievina, kaip ir anksčiau. Tiesa, tik tuomet, jei žmona, susirūpinusi nuostabiu kūdikėliu, nepamiršta, kad tas dvikojis neišsimiegojęs tipas primušto šuns išraiška yra jos vyras...
Mat kartais vyras tiesiog iškrinta iš šeimos konteksto: jei nuolat jam šūkčiojama, kad ne taip kūdikį paėmei, ne tą buteliuką padavei, nemokėjai užmigdyti ir apskritai – tu tik kliudai...
Užduotis moteriai: suvokti, kad vyras irgi šeimos narys. Vyrui – išmokti kantrybės.
Trisdešimtmečio krizė: sudie, hiperseksualume!
Seksas – nebe kasdienis ritualas. Be to, įprastas ir vienodas. Kartais trisdešimtmečio krizė užklumpa kartu su jausmų krize: sutuoktinis nebeatrodo vertas tokių jausmų, kokie liepsnojo anksčiau. Vyro organizme sumažėja testosterono – bet moterims tai gera naujiena... Nes vyrui šiek tiek tingu dairytis į kitas moteris.
Na, o moteriai – atvirkščiai. Ji pasijunta ypač žavi, brandi ir geidžiama, sekse ieško neišbandytų kelių ir bando išjudinti sutuoktinį, kad jis nevirstų statula, kurios vienoje rankoje – televizoriaus pultelis, kitoje – bokalas.
Tuo gyvenimo etapu sutuoktiniai dažnai ima ieškoti šviežių potyrių: ima aktyviai keliauti, sportuoti, ieškoti įdomesnių laisvalaikio praleidimo būdų – tai emociškai suartina ir pagyvina seksualinį gyvenimą.
Užduotis abiem: ieškoti būdų, kad šeimyninė valtis neapvirstų, kovoti su rutina ir nepamiršti, kad „ramus (nuobodus) šeimyninis gyvenimas“ dažnai veda skyrybų link.
Branda: nuobodulio gniaužtai
Įsimylėjimas ir deginanti aistra liko kažkur aname gyvenime. Vyrai dažniausiai užsisukę karjeros karuselėje, pasilypėję karjeros laiptais, vertinami ir gerbiami. Į juos ima smalsiai žvilgčioti jaunos panelės. Vyras suvokia savo vertę: jei anksčiau savo mylimai žmonai buvo pažas, tai dabar virto karaliumi.
Jei tokiu metu žmona ima reikšti pretenzijas, padėtis keičiasi: vyras tai supranta kaip ženklą, kad šeimoje (skirtingai nei darbe) jis nevertinamas ir gali imti ieškoti romantikos už jos ribų. Taigi, daugmaž viskas priklauso nuo žmonos: jei ji išmintinga, sugebės savo vyrą įkvėpti, palaikyti ir vėl paversti liūtu lovoje, o tada nusistovės švelnūs, draugiški ir švelniai erotiški santykiai, truksiantys labai ilgai.
Užduotis abiem: išmokti gyventi be rožinių akinių ir suprasti, kad didžiausia vertybė – pagarba vienas kitam.
45 ir daugiau: apsikeitimas vaidmenimis
Vyrų klimaksas irgi egzistuoja, kaip jie tai norėtų nuneigti. Tokiu laikotarpiu jis jau ne visada gali ir ne visada nori. Na, o moteris kaip tik seksualiai suaktyvėja. Sutuoktiniai tarsi apsikeičia vaidmenimis: vyras tampa pasyvesnis, moteris – aktyvesnė.
Taigi moteris turėtų būti sekso iniciatorė, tačiau jei ji pasyviai laukia, kad viskas savaime susitvarkys – atsitinka priešingai: vyras nusivilia ir savimi, ir ja. Na, o jei tuo metu horizonte šmėsteli ilgakojė elfė, finalas aiškus...
Tai pats kritiškiausias šeiminio gyvenimo etapas: viskas atrodo prėska ir nusibodę, sutuoktiniai – tarsi seniai perskaitytos knygos, gyvenimas rieda nuspėjamai kaip troleibusas, o prieš akis – nieko pritrenkiančio. Atskiros antklodės, atskiros lovos, paskui – atskiri kambariai ir gyvenimai.
Užduotis abiem: nenutolti vienam nuo kito ir netingėti bent kuo nors nustebinti antrąją pusę.