Santykių ekspertas Šarūnas Mažuolis pataria: ar verta gyventi kartu tik dėl vaikų?

Nenoras traumuoti atžalų, baimė, kad vaikams bus per sunku gyventi be vieno iš tėvų šalia, sulaiko nuo lemiamo žingsnio skyrybų link. Pliusai likti kartu, kol vaikai užaugs, visiems aiškūs: vaikai turės abu tėvus, jiems nereikės patirti skausmingo skyrybų proceso ir t. t. Tačiau kokia kita medalio pusė, jei pora nusprendė gyventi kartu tik dėl vaikų?..

Pirmiausia dalis įsitikinimų, kad vaikams geriau, kai tėvai kartu ir kad jie labai kentės skyrybų metu, nėra tokie jau teisingi. Kiek jūs kartų augdami ir matydami nuolat besiriejančius tėvus galvojote, kad „geriau jau jie išsiskirtų, visiems tik palengvėtų“...

Ar skausmingai vaikai ištvers skyrybų procesą? Tai, be jokios abejonės, labai individualu. Iš tiesų nuolat tvyranti įtampa šeimoje, tėvų nesantaika ar tarpusavio šaltumas gali būti daug skausmingesni nei laikini skyrybų etapo neramumai.

Vaikai mokosi iš tų, kuriuos dažniausiai mato savo aplinkoje, ir paprastai tai būna tėvai. Jų tarpusavio santykiai bus pagrindas vaikui ateityje kuriant santykius ne tik su antrąja puse, bet su visais žmonėmis, net pačiu savimi. Tai, ką išmoko iš tėvų stebėdami jų tarpusavio bendravimo klaidas ir priimdami tai kaip santykių poroje normą, vaikai atsineš ir į savo kuriamą šeimą. Trumpai tariant, neteisingas elgesio modelis greičiausiai plis toliau, sukurdamas dar vieną nelaimingą porą.

Tėvai vaikui – jo asmenybės pratęsimas. Į įtampą šeimoje vaikas reaguoja instinktyviai ir labai asmeniškai. Namai ir šeima jam yra saugus prieglobstis nuo aplinkinio pasaulio, kuris staiga vaikui tampa pavojingas. Tėvų tarpusavio meilės ir šilumos stygių vaikas puikiai jaučia ir priima tai kaip gyvenimo realybę labai subtiliame pasąmonės lygmenyje. Kadangi tėvai vaikui yra visas ar bent jau didelė dalis pasaulio (priklausomai nuo vaiko amžiaus), jų santykiai tampa kertiniu akmeniu kuriant tiesą apie realybę. Šio suvokimo pagrindu jis kurs savo gyvenimą.

Ko labiausiai vaikui reikia? Šilumos, ryšio, artumo. Tėvai neretai bando šį poreikį kompensuoti žaislais, kelionėmis ir linksmybėmis, nes duoti vaikui to, ko jam reikia labiausiai, sunkiai beišgali. Ir kaip sugebės, jei patys gyvena su nemylimu žmogumi įtemptuose ar šaltuose santykiuose. Tokioje gyvenimo situacijoje psichinė energija, kurią jie turėtų skirti vaikui, išeikvojama konfliktams ir santykių aiškinimuisi.

Vaikui reikia ne standartinės šeimos, gyvenančios pagal šablonines taisykles, o mylinčių tėvų ir saugios aplinkos augti. Tėvų nesutarimai natūraliai kuria nesaugią aplinką, tad gyvenimas tik su vienu iš tėvų gali tapti daug geresnė alternatyva.

Skyrybos, kai šeimoje yra vaikų, toli gražu nelengvas žingsnis, ir visi pliusai bei minusai paprastai sudėliojami ir perdėliojami ne kartą. Svarbiausia, kad jie būtų sudėti teisingai ir pliusai nesumaišyti su minusais. Kas geriau, ar kartu gyvenantys ir nesutariantys tėvai, ar gyvenimas su vienu iš tėvų ir susitikinėjimas su kitu, kai abu yra ramesni ir neįsivėlę į žlugusius santykius? Šį kartą tenka rinktis, kuri iš dviejų blogybių geresnė. Ir rinktis tenka kiekvienam asmeniškai.

Matyti laimingus tėvus turbūt yra didžiausia dovana, kurią vaikas gali gauti. Jei partneriai nėra patenkinti santykiais ir nemato jokių priežasčių būti kartu išskyrus vaiką, apie šeimos laimę nėra ko ir kalbėti. Naujo partnerio atėjimas į šeimą gali būti sunkus procesas, tačiau jei tai veda laimingų santykių link, vaikas turės galimybę augti matydamas, kaip du arčiausiai jo esantys suaugę žmonės kuria darnius ir emociškai šiltus santykius.

Kai kalba pakrypsta apie skyrybas, klausimas nėra apie tai, ar vaikas bus traumuojamas, ar ne, nes jis jau traumuojamas bet kokiu atveju. Klausimas būtų toks: koks pasirinkimas tėvus padarys laimingesnius, ramesnius ir labiau patenkintus gyvenimu? Vaikui reikia ne standartinės šeimos, gyvenančios pagal šablonines taisykles, o mylinčių tėvų ir saugios aplinkos augti. Tėvų nesutarimai natūraliai kuria nesaugią aplinką, tad gyvenimas tik su vienu iš tėvų gali tapti daug geresnė alternatyva.

Viena didžiausių klaidų, kurią padaro poros, ypač moterys, – tai gyvenimas dėl vaikų. Vaikai tampa kone priklausomybe, ir galiausiai meilė vaikui pradeda reikštis savęs patenkinimo formomis. Vaikas gali niekada neįvertinti jūsų aukos ir net daugiau – vieną dieną sulauksite priekaištų, kad nesiėmėte veiksmų ir leidote jam augti chaotiškoje, įtampos ir konfliktų kupinoje aplinkoje.

Koks vaikas laimingas? Laimingas yra laimingų tėvų vaikas. Gyvenimas kartu tik dėl to, kad šeimoje yra vaikas, gali traumuoti jį daug labiau, nei bandymas susitvarkyti savo gyvenimus ir leisti vaikui turėti, nors ir ne kartu gyvenančius, bet mylinčius ir laimingus tėvus.