Sarah Paulson atvirai – apie aktorystę ir meilę vyresnei moteriai

Nuo paauglystės išgarsėti bandžiusi Sarah savo svajonę išpildė vėlai. Būtent todėl ji puikiai suvokia šlovės kainą ir jos trapumą.

„Aktorius Pedro Pascalis yra labai geras mano bičiulis. Jį su „Sostų žaidimais“ (Game Of Thrones) ištiko labai panašus likimas, kaip ir mane su „Amerikietiška siaubo istorija“ (American Horror Story). Po ilgus metus trukusių nesėkmių, siekiant gero vaidmens, jo karjera iššovė į aukštumas vos tik jis pasirodė tame televizijos šou.

Mes dažnai pasikalbame apie tai, kaip mums pasisekė, kad mus aplankė sėkmė. Mes puikiai suvokiame, kaip retai tai nutinka, kaip sunkiai dėl to kovojome, todėl nepriimame šlovės kaip savaime suprantamo dalyko. Nėra nieko kasdieniško ir paprasto, kai filmavimo aikštelėje šnekučiuojiesi su Jessica Lange ir Kathy Bates. Tai labai ypatingi momentai ir, laimei, labai reti“, – žurnalui „No Tofu“ sakė S.Paulson.

Nėra nieko kasdieniško ir paprasto, kai filmavimo aikštelėje šnekučiuojiesi su Jessica Lange ir Kathy Bates.

Nerimas po prisipažinimo apie homoseksualumą

Net jei ir nesate „Amerikietiškos siaubo istorijos“ ar „Amerikietiškos nusikaltimo istorijos“ (American Crime Story) gerbėjas, jūs tikrai matėte S.Paulson darbus. Ji taip puikiai išpildo savo vaidmenį, kad, regis, pati Sarah išnyksta. Nėra tokio dalyko kaip „tipiškas Sarah Paulson veikėjas“. Ji vaidino negailestingą vergvaldžio žmoną, nuolankią krikščionę, gudrią ir suktą moterį, išprotėjusią narkomanę ir kt.

Tuo tarpu apie S.Paulson asmenybę ilgą laiką buvo žinoma labai mažai. Ji buvo lyg baltas popieriaus lapas, kuriame buvo galima įrašyti bet kokią istoriją.

Sarah tiki, kad tai didelis privalumas aktoriui. Taip jis gali virsti bet kokiu veikėju visu šimtu procentų, nes nevelka paskui save asmeninio gyvenimo šleifo. Aktorė baiminasi, kad siaurų pažiūrų auditorija gali nepatikėti aktoriumi vien dėl to, jog jie ekrane mato ne personažą, o aktoriaus asmenybę. Kaip pavyzdį S.Paulson pateikė Marion Cottilard vaidmenį filme „Edith Piaf. Rožinis gyvenimas“ (Le Vie En Rose). 2007-aisiais, kai buvo išleistas šis filmas, apie M.Cottilard buvo girdėję tik prancūzai. Tuo tarpu likusi pasaulio dalis matė viena – tobulą Edith Piaf portretą. Pasak Sarah, tai vienas geriausiai atliktų vaidmenų kino istorijoje.

„Genialiausia šio filmo dalis buvo ta, kad niekas negalėjo prikabinti Marion jokių asmeniškumų. Galėjai visiškai panirti į filmą ir patikėti, kad ji ir yra Edith Piaf“, – žavėjosi S.Paulson.

Asmeninį bagažą palikti už filmavimo aikštelės ribų Sarah galėjo anksčiau, kol nebuvo sulaukusi tarptautinio pripažinimo. „Amerikietiška siaubo istorija“ buvo didelis šuolis į šlovę, bet „Amerikietiška nusikaltimo istorija“ ją iškėlė į patį zenitą. Po to Sarah buvo priversta prabilti apie savo asmeninį gyvenimą.

Tik nesupraskite klaidingai, S.Paulson savo asmeninio gyvenimo niekada neslėpė, paprasčiausiai jis niekam nebuvo įdomus. Šioko tokio susidomėjimo Sarah sulaukė tuomet, kai netyčia išsidavė esanti homoseksuali. Tai įvyko 2005-aisiais per prestižinius teatro bendruomenės „Tony“ apdovanojimus, kai renginio vedėjas paskelbė, kad Cherry Jones pelnė statulėlę kaip geriausia aktorė.

„Ji laimėjo „Tony“, todėl aš ją pabučiavau ir staiga taip atsiskleidžiau visiems. Tuo metu tikrai apie tai nepagalvojau. Tiesiog dariau tai, ką turėtų padaryti kiekvienas, kai jo mylimas žmogus laimi svarbų apdovanojimą.

Ji laimėjo „Tony“, todėl aš ją pabučiavau ir staiga taip atsiskleidžiau visiems.

O kaip kitaip man reikėjo elgtis? Paplekšnoti jai per petį ir pasakyti: „Gerai padirbėjai, biče“? Man tai neatrodė teisinga“, – sakė Sarah.

Po šio nutikimo aktorės mobilusis telefonas netilo. Jos seksualinė orientacija tapo svarbia tema ir S.Paulson dėl to krimtosi. Ji kaip tik buvo gavusi konservatyvios krikščionės vaidmenį seriale „Studio 60 on the Sunset Strip“ ir baiminosi, kad bus atleista dėl homoseksualumo.

„Aš labai nerimavau. Jaudinausi, kad mane išmes, jei režisierius Aaronas Sorkinas ar kiti komandos nariai sužinos, kad susitikinėju su Cherry. Vis dėlto jau pirmą dieną Aaronas priėjo prie manęs ir pasakė: „Nežinojau, kad tu kartu su Cherry Jones. Tai nuostabu. Aš tik norėjau, kad žinotum, jog čia esi saugi. Tau dėl nieko nereikia rūpintis. Tu čia saugi“.

Tai buvo giliausias atodūsis per mano gyvenimą. Nesuvokiau, kiek krimtausi dėl to iki tol, kol Aaronas su manimi nepakalbėjo“, – prisipažino Sarah.

Amžiaus skirtumas neišgąsdino

Aktorė juokėsi, kad šiandien ji nori švęsti meilę, todėl nė neketina slėptis ir įspėjo, kad savo gyvenimo tikrai nepraleis vieniša, apsupta būrio kačių. Juolab, kad šiandien ji ir taip turi pas ką grįžti į namus. S.Paulson susitikinėja su „Emmy“ laureate H.Taylor, lietuviams puikiai žinoma iš televizijos serialo „Du su puse vyro“ (Two And a Half Man).

Garsios moterys susitikinėti pradėjo 2015-ųjų pabaigoje, nors pažįstamos buvo jau dešimtmetį. Sarah vis kartoja, kad susižavėjo H.Taylor tą akimirką, kai ją išvydo. Vis dėlto nuo jų pažinties pradžios turėjo prabėgti keleri metai, kol jos vėl atrado viena kitą „Twitter“ tinkle.

Kurį laiką slapukavusios aktorės galiausiai nusprendė prabilti apie savo meilę garsiai ir šiandien džiugina viena kitą romantiškomis žinutėmis socialiniuose tinkluose.

„Tikiu, kad kiekvienas turi teisę kalbėti tiesą, kalbėti tai, ką nori, ir parodyti pasauliui, kas jie yra iš tiesų. Jūs turite teisę mylėti tą, kurį, velniai rautų, pamilote“, – paklausta apie viešus meilės prisipažinimus žodžių į vatą nevyniojo S.Paulson.

32 metai – būtent tiek skiria Sarah ir Holland. Vis dėlto tai S.Paulson negąsdina. Priešingai, ji tame įžvelgia tam tikrų privalumų.

„Santykiuose su vyresniu yra kažko saldžiai kartaus. Manau, tokia draugystė priverčia labiau branginti laiką ir tai, ką mes turime, kas yra svarbu, – sakė S.Paulson ir pridūrė, kad ji visada buvo ta, kuri lengvai užmezga ryšį su gerokai vyresniais už ją žmonėmis. – Mano vaikystės namuose kasdienybė buvo labai komplikuota, todėl manimi labiausiai rūpinosi dramos būrelio ir anglų kalbos mokytojai. Manau, kad dėl to aš taip puikiai sutariu su vyresniais žmonėmis.“

Žeminantis prodiuserių reikalavimas

Prieš dvejus metus per „Oskarų“ ceremoniją pasakyta aktorės Patricia Arquette kalba apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus Holivude jau įrašyta į apdovanojimų istoriją, kaip viena iš didžiausią ažiotažą sukėlusių kalbų. P.Arquette raginimas kovoti su seksizmu svarbus ir S.Paulson. Tik ji honorarų temos stengiasi neliesti. Ją žeidžia kitas seksistiškas kino industrijos bruožas.

„Ne tik seksistiškas, bet apskritai mane kaip žmogų žeidžiantis dalykas yra tas, kad po kiekvienos pagrindinio vaidmens atrankos būdavau paprašyta savo tamsius plaukus perdažyti šviesiai. Kažkodėl mano rudi plaukai neatrodo taip pat žavingai, seksualiai ir jie nespinduliuoja tiek galios kaip šviesūs“, – piktinosi S.Paulson.

Ji nori daryti tai, ką geba geriausiai, ir tiki, jog plaukų spalva tam neturėtų turėti įtakos. Jai labiau rūpi vidinių konfliktų perteikimas ekrane. Galbūt todėl S.Paulson nesijaučia esanti žvaigžde – ji tiesiog aktorė. Ji trokšta susitepti, būti pikta ir bjauri. Ji alksta vaidmenų, reikalaujančių atiduoti net daugiau nei visą save. Ji trokšta tikrų, nenublizgintų vaidmenų.

Prokurorės Marcia Clark vaidmuo biografiniame seriale „Amerikietiška nusikaltimo istorija“ buvo toks tikroviškas, kad Sarah abejojo, galinti jį išpildyti. Vis dėlto šou prodiuseris Ryanas Murphy taip tikėjo S.Paulson jėgomis, kad nė nerengė aktorių atrankos šiam vaidmeniui.

„Jis pasakė: „Tu tai padarysi. Nesvarbu, nori to ar ne“. Kai Ryanas ką nors sugalvoja, geriau jo paklausyti“, – sakė S.Paulson.

Norėdama geriau suprasti savo vaidmenį Sarah žiūrėdavo vaizdo įrašus iš Orenthalio Jameso Simpsono teismo, įvykusio prieš 20 metų. Ji nagrinėdavo savo herojės judesius, mimikas, kalbėseną. Planšetinį kompiuterį su vaizdo įrašais S.Paulson numesdavo tik tuomet, kai įsijungdavo kameros ir ji pati virsdavo M.Clark.

Maži dideli džiaugsmai

Sarah nesusitiko su tikrąja Marcia tol, kol buvo nufilmuotas beveik visas šou. Aktorė baiminosi, kad pažintis su jos įkūnijama moterimi turės neigiamos įtakos jos darbui. Visi su garsiu teismu susiję žmonės turėjo savitą nuomonę apie tai, kas vyko prieš 20 metų, todėl S.Paulson bijojo būti paveikta M.Clark pasakojimų.

Teismo teismas – štai į ką galėjo pavirsti „Amerikietiška nusikaltimo istorija“. Vis dėlto šou kūrėjams pavyko išlaviruoti ta plonyte linija – iki šiol serialas laimėjo du Auksinius gaublius, dar trims buvo nominuotas, o „Emmy“ apdovanojimų jo sąskaitoje – net devyni.

Kai S.Paulson kalba apie susitikimą su M.Clark, atrodo, kad ji būtų susitikusi ne su prokurore, bet su pačiu Dievu. Pasak aktorės, kai prasivėrė automatinės restorano durys ir įžengė M.Clark, saulė pradėjo šviesti taip ryškiai, kad S.Paulson pasijuto apakinta ir pati nesuprato nuo ko: saulės šviesos ar M.Clark judesių.

„Įsivaizduokite, jei susitikčiau pavakarieniauti su visų laikų mano mėgstamiausiomis aktorėmis: Meryl Streep, Emma Thompson arba Judy Davis. Susitikimas su Marcia buvo lyg sėdėjimas viename kambaryje su visomis šiomis aktorėmis vienu metu“, – tikino S.Paulson.

Gerų žodžių Sarah negailėjo ir aktoriui Johnui Travoltai, seriale įkūnijusiam advokatą Robertą Shapiro. J.Travolta žavėjo aktorę gebėjimu atsiduoti vaidmeniui visa širdimi ir beatodairiškai linksmintis per trumpas pertraukėles, kurias tekdavo daryti dėl techninių priežasčių.

„Per šias pertraukas režisierius visu garsu paleisdavo Pharrellio dainą „Happy“ ir visi pakildavo šokti. Visi. Courtney B. Vance‘is su savo ūseliais, aš su savo mažu peruku. J.Travolta man šokdavo: jis šokdavo kaip „Bulvariniame skaitale“ (Pulp Fiction), braukdamas rankomis per akis.

Kartą aš priverčiau jį pašokti pagal „You‘re The One That I Want“ (pagal šią dainą J.Travolta atliko garsųjį numerį filme „Briliantinas“ (Grease), – Red.). Jis neatliko pilno numerio, bet jis man pašoko. Jis toks linksmas ir žaismingas. Jis yra iš tų žmonių, kurie mėgaujasi gyvenimu ir tuo užkrečia kitus.

Ta mažytė mergaitė manyje, kuri žiūrėdavo „Briliantiną“, buvo laiminga lyg kiaulė mėšlyne. Galvojau: tai kiečiausias kada nors man nutikęs dalykas.

Ta mažytė mergaitė manyje, kuri žiūrėdavo „Briliantiną“, buvo laiminga lyg kiaulė mėšlyne. Galvojau: tai kiečiausias kada nors man nutikęs dalykas. Nusispjaut, jei daugiau niekada negalėsiu vaidinti vienoje scenoje su juo. Aš stebėjau jį šokant! Tai man daug reiškė“, – sakė S.Paulson.