Kada supratai, kad alkoholio gyvenime jau per daug?
Labai ilgai gyvenau tai neigdamas: „Juk nieko TOKIO nedarau!“ Nors jau seniai man žmonės sakė, kad geriu per daug. Viskas prasidėjo nuo alkoholio, paskui ėmiau vartoti ne tik jį. Sakydavau, kad tai – jokia problema. Nors, aišku, viduje juk žinojau, kad taip nėra. Neigiau kitiems. Neigiau pats sau. Nes pavartojęs jausdavausi geriau, atrodydavo, kad atsipalaiduoju ir tik tada tampu savimi.
Nuo mažens buvau toks įsitempęs vaikas. Iš dalies dėl to, kad teko patirti žinomumą labai anksti – vos dešimties, kai išpopuliarėjau su daina „Mamai“. Niekas negimsta su priklausomybe, bet augdamas kiekvienas mato skirtingus pavyzdžius. Aš mačiau senelį alkoholiką – išsilavinusį, labai protingą žmogų, bet... Teisingai sako: liga nesirenka. Be to, mano santykiai su tėvu buvo labai sudėtingi, įtempti, aš jo bijojau. Tėvas labai griežtai su manimi elgėsi, žemino, vadino įvairiais žodžiais... Nežinau, kodėl jis toks buvo: galbūt vaikystėje patyrė tą patį ir kitaip bendrauti tiesiog nemokėjo. Man gal net pasisekė, kad su juo neaugau – tėvai išsiskyrė, kai man buvo vos pora mėnesių. Pradėjome daugiau bendrauti, kai jau buvau paauglys. Užtat jo dėka išvykau į Angliją – mano noras palikti Lietuvą ir pasinerti į užsienio muzikos pasaulį buvo stipresnis net už tėvo baimę.