Saulės įkaitinti jausmai „Vasaroje ’85“ – Valentino dovana nuo režisieriaus F.Ozono
Kino provokatorius prancūzų režisierius François Ozon naujausiame filme sugrįžta į savo jaunystę – devinto dešimtmečio muzika ir stilius, atostogos Prancūzijos pajūryje ir saulėje prisirpę jausmai. Kanų kino festivalio ženklu pažymėtas filmas „Vasara ’85“ (Été 85) bus rodomas namų kino plaftormose tik vieną savaitgalį – vasario 12–14 d., per Valentiną.
Naujausias kino meistro darbas pasakoja apie Normandijos pajūrio miestelyje gyvenantį Aleksį. Kai vieną dieną Aleksio valtis apsiverčia, jį didvyriškai puola gelbėti Deividas. Išsigelbėjęs Aleksis atranda svajonių draugą, su kuriuo drąsiai motociklu skraido siaurais keliukais, veržiasi į beprotiškus nuotykius ir kartu aistringai išgyvena 1985-ųjų vasarą, tarsi ji būtų paskutinė jaunų žmonių gyvenime.
F.Ozonas grįžta prie savo karjeros pradžios temų ir vaizdų filme, kuriame audringiems veikėjų santykiams vasaros saulė siunčia jaunystės sumaišties, nežinojimo ir pavydo išbandymus.
„Ozono pusiau autobiografinis filmas atgaivina sentimentus apie pirmąją meilę, tačiau jos nenusaldina, veikiau nuolat balansuoja tarp jau subrendusio žmogaus (auto)ironijos ir tragedijos, kartu suteikdamas toms įelektrintoms pirmosios meilės akimirkoms lengvumo“, – apie „Vasarą ’85“ atsiliepia kino kritikės Santa Lingevičiūtė ir Ilona Vitkauskaitė.
Nors filmas yra paremtas Aidan Chambers knyga „Šokis ant mano kapo“, jame daug paties režisieriaus gyvenimo detalių. 1985 m. F. Ozonas pats būdamas paauglys leido vasarą Ispanijoje su draugu. Daugelį filme rodomų jausmų jaunystėje režisierius išgyveno pats. Filmas idealiai atkuria to laikmečio muziką, stilių ir netgi yra nufilmuotas ant „super -16“ juostos.
„Filmas turėjo vadintis „84-ųjų vasara“. Pavadinimą pakeičiau dėl Robert Smith iš grupės „The Cure“. Labai norėjau panaudoti jų dainą „In Between Days“, bet autorius iškėlė sąlygą: „Atleisk, bet daina pasirodė 1985 m.“ Taigi pakeičiau filmo pavadinimą, ir jis leido mums naudoti dainą kaip pagrindą garso takeliui. Man asmeniškai filmas išties yra apie 1984 m., nes tada man buvo 16 metų“, – filmo pavadinimą paaiškina F.Ozonas.
Pagrindinius vaidmenis atlieka du jaunieji aktoriai – Félix Lefebvre ir Benjamin Voisin. „Ieškojau chemijos – norėjau, kad žmonės trokštų matyti juos kartu, sirgtų dėl jų. Ankstesniuose savo filmuose turėjau daug problemų su aktoriais, jie sakė: „Aš negaliu vaidinti gėjaus“. Šįkart pačioje pradžioje paklausiau: „Ar turite problemų bučiuoti vaikiną?“ Abiems aktoriams tai nebuvo problema. Jaunimas šiandien yra labai lankstus, jie neturi kompleksų, kuriuos turėjo vyresnė karta. Gal taip yra ir dėl to, kad jie matė tokius filmus kaip „Adelės gyvenimas“ ir „Vadink mane savo vardu“, – apie pasikeitusį požiūrį kalba režisierius.
Kadangi filme gausiu biografinių elementų, daugelis kritikų „Vasarą ’85“ lygina su ankstesniais F. Ozono darbais. Tačiau režisierius neigia kreipęs dėmesį į savo senus filmus: „Esu labai blogas tėvas, apleidžiu visus savo vaikus. Šiuo metu esu dabartyje, ateityje, o praeitis lieka praeityje.“ Išties, F. Ozonas net ir per pandemiją nesustojo kurti – jau filmuoja naują filmą su Charlotte Rampling.