Iš Pašilaičių – tiesiai į Los Andželą. Pirmą rytą prabudus su vaizdu į Holivudo kalvas neužplūdo siurrealus jausmas, kad nesate tiesiog turistai – dabar čia gyvensite?
Saulius: Tik atvykę į Los Andželą apsistojome draugų bute, esančiame prie pat Holivudo kalvų. Vienas įsimintiniausių momentų turbūt ir buvo tas pirmasis rytas, kai pravėrus lauko duris žvilgsniai užstrigo ties užrašu „Hollywood“. Štai ir atvykome!
Dar pirmomis studijų dienomis Amerikos filmų institute prisistatėme, iš kur esame kilę. Mano nuostabai, parodytas kadras iš Pašilaičių sukėlė didelį susidomėjimą: gal iš tiesų šis rajonas – ne toks jau eilinis? Bendramoksliai iš viso pasaulio pamatė, kiek man užtruko iki čia ateiti. Bet net ir Holivude aš buvau tas pats vaikinas iš Pašilaičių, kuris tiesiog turėjo svajonę. Labai džiaugiuosi, kad ta svajone galėjau dalytis kartu su Beata.
Beata: Los Andželas tik sustiprino jausmą, kaip svarbu prisiminti, iš kur atvykome. Kartais sutikdavau žmonių, kurie žaisdavo pagal vietos taisykles, bandydami apsimesti kuo nesantys – pagražinti realybę. Bet laikytis tokios pozicijos – pavojinga, nes mūsų kilmė – visa ko pagrindas.

