Mažytės pėdutės ir šiltutėliai delniukai, plačiausia kerinti šypsena, ištirpdanti visas negandas, mieli prisiglaudimai ir daugybė pirmų kartų... Tuo šokėjas Saulius Skambina (42) džiaugiasi jau dešimt mėnesių – nuo tada, kai su visuomenininke Živile Barzdaityte (29) susilaukė dukrelės Milos.
Sauliau, praėję metai tau buvo įtempti – su žmona Karina Krysko-Skambine pasukote skirtingais keliais, gimė mažylė.
Saulius: Puikiai supranti, kad tokie dalykai neįvyksta per vieną dieną. Gandai, kad su Karina nesame kartu, sklandė ilgą laiką. Ir tai buvo tiesa. Bet priimti sprendimų neskubėjome, nes tuo metu neturėjome aiškios priežasties – nei aš, nei, manau, ji. Juk nesipykome, nepriekaištavome vienas kitam dėl užimtumo, dalijomės sūnaus Majaus priežiūra. Turbūt taip viskas būtų buvę dar daugybę metų.
Bet... atsirado Mila.
Saulius: Na, pirmiau atsirado Živilė (juokiasi)! Žinoma, tai, kad į pasaulį ateina nauja gyvybė, padėjo greičiau apsispręsti. Tiesa, viskas buvo padaryta anksčiau, nei sužinojo visuomenė. Kai pirmą kartą pradėjome su Karina kalbėti apie galimybes gyventi atskirai, Živilė man tebuvo bičiulė, kaip ir daugelis pažįstamų moterų. Bet kuo daugiau laiko praleisdavome kartu, tuo dažniau į ją atkreipdavau dėmesį. O paskui viskas vyko greitai – draugystė, prisipažinimas šeimai, skyrybos, nauja gyvybė. Labai norėjau būti visiems geras ir sąžiningas. Tikiuosi, tai pavyko, kiek įmanoma tokioje situacijoje.
Kada ir kaip judu susipažinote?
Živilė: Prieš daugiau nei aštuonerius metus. Nuo mokyklos domėjausi politika, buvau iniciatyvi. Saulius tada dalyvavo Seimo rinkimuose – buvo kandidatas. Aš jam, kaip ir kitiems štabo nariams, padėdavau.
Koks jis tau tada pasirodė?
Živilė: To pirmo įspūdžio neprisimenu, bet vėliau pastebėjau, kad Saulius labai veiklus, besirūpinantis namais.
Tai žaibo blyksnio, akimirksniu įkvėpusio meilę, nebuvo?
Saulius: Mūsų su Živile santykiai užaugo kartu su mumis. Viskas, matyt, įvyko taip, kaip turėjo būti.
Bet situacija nebuvo paprasta. Sauliau, jūs su Karina – žinomi žmonės. Visiems smalsu, kaip gyvenate, jus lengva nuteisti...
Saulius: Kiek pamenu, niekada nevaidinome tobulos poros. Buvome natūralūs. Kariną už tai ir daugelį kitų dalykų visą gyvenimą gerbsiu. Tačiau žmonės mus portalų komentaruose skyrė daugelį metų. Netgi tada, kai tam nebuvo jokio pagrindo. Nebūti kartu buvo mūsų abiejų sprendimas. Nemanėme privalantys apie jį viešai paskelbti.
Živilei turbūt buvo dar sunkiau.
Živilė: Kai artimo žmogaus gyvenime vyksta audros, išgyveni ir pats. Priimti sprendimą pasukti skirtingais keliais niekam nėra lengva. Tam reikia stiprybės – man irgi buvo sunku. Nežinomybė, kaip viskas bus, užgaulūs komentarai... Net Sauliaus santuokoje oficialiai padėjus tašką, ilgą laiką nieko niekam nenorėjome pasakoti.
Na, bet sudėtingas laikotarpis baigėsi.
Živilė: Dabar mus džiugina Mila! Nėštumas buvo sunkokas – jam baigiantis savaitę praleidau ligoninėje. Gydytojai jau tada suplanavo operaciją, tačiau jos metu kilo komplikacijų. Buvo sekundžių klausimas... Dukrelės dar kurį laiką man nerodė. Pirmas ją pamatė ir ant rankų palaikė Saulius.
Dukra – rami mergaitė?
Saulius: Mila gimė rugsėjo 20 dieną 16 valandą 47 minutės 3860 gramų svorio ir 54 centimetrų ūgio. Panaši į mane (šypsosi). Ji gana rami, nors naktimis pareikalauja dėmesio. Mila labai anksti pradėjo vaikščioti – pirmą tvirtą žingsnį žengė liepos 3-iąją. Jau turi tris dantukus ir ištaria kelis žodžius. Majus irgi buvo tvirtas ir atsistojo anksčiau nei daugelis bendraamžių.
O kaip brolis sutaria su sese?
Saulius: Majus Milai neduoda net atsikvėpti! Niurko ją, kalbina, čiūčiuoja. O Milai jis tikras superherojus, laukiamiausias žmogus! Dukrelei leidžiu daugiau patirti nei Majui, nes jis buvo pirmas – tuomet visko mažiau žinojau, dėl daug ko išgyvenau.
Atvirai papasakojote, kaip dabar gyvenate. Nesigailėsite?
Saulius: Toje istorijoje jau reikėjo padėti tašką. Mes jį padėjome anksčiau, bet vis dėlto norisi viską pradėti kitaip – nuo atvirumo. Tiesa, grįžti prie šios temos neketiname. Juk aplink yra artimų žmonių, kuriems skaudu dėl to, kaip viskas susiklostė. Nebesinori aitrinti jų išgyvenimų.
