Savaitgalio įkvėpimai su Aiste Stonyte
Iš arti daug Lietuvos teatro ir kino legendų pažįstanti žurnalistė Aistė Stonytė labai vertina šias pažintis, nes susitikimas su talentingu žmogumi visada įkvepia. Šįkart – trumpas susitikimas su ja pačia ir kitais Aistės įkvėpimo šaltiniais.
Knyga: Saulius Šaltenis „Žydų karalaitės dienoraštis“
„Saulius Šaltenis – vienas mylimiausių mano rašytojų, dramaturgų ir scenaristų. Vien ko vertas spektaklis „Škac. mirtie, visados škac“ arba filmas „Riešutų duona“, pastatyti pagal jo pjesę ir apsakymą. Prieš kelis mėnesius iš rašytojo gavau jo naujo romano rankraštį. Parsinešiau kaip kokią patikėtą brangenybę. O skaityti buvo truputį nedrąsu. Taip nutinka, kai būni įsimylėjusi autorių ir kaskart bijai: o jei jis nebe toks? Ir taip gera buvo perskaičius! Saulius Šaltenis nesikeičia. Iki detalių talentingai suverta istorija apie išgyvenusią ir lietuvių priglobtą žydų mergaitę. Tai istorija apie moterį ir vyrą, apie žmogiškumą, padorumą, drąsą ir orumą. Net tragedijos fone S. Šaltenis moka įžvelgti graudžiai juokingas detales. Daugelis jo kūrinių – labai kinematografiški. „Žydų karalaitės dienoraštis“ – ne išimtis. Skaičiau, o prieš akis vėrėsi kino kadrai.“
Filmas: Ole Giæver'o „Prieš gamtą“ („Mot naturen“)
„Prasidėjo Šiaurės šalių kino forumas „Scanorama“. Man tai yra viena iš metų švenčių, kurių laukiu. Festivalį atidarė norvegų režisieriaus Ole Giæver'o filmas „Prieš gamtą“. Nežinau, ar filmas gali paliesti labai jauną žiūrovą, bet mano karta ir vyresni tikrai „perskaitys“ jo žinutę. Apie laimės paieškas. Apie užklumpančią vienatvę dviese. Apie egoizmą, kylantį iš noro būti laimingam.“
Paroda: Algimantas Kunčius „Vaizdaraščiai“ (Nacionalinė dailės galerija, 2015 10 23 – 12 06)
„Man be galo patinka mūsų Nacionalinė dailės galerija. Kiekvieną kartą įsitikinu, kad turime ne tik puikių menininkų, bet ir nerealių kuratorių, sugebančių nepaprastai gražiai ir išsamiai pristatyti kūrėjus. Šiuo metu galerijoje – fotografo Algimanto Kunčiaus paroda „Vaizdaraščiai“. Labai graži paroda. Galima pažvelgti į ilgą fotografo kūrybinį kelią. Ir tai leidžia, matyt, pirmą kartą pajusti visą A. Kunčių. Studijuoti skirtingus jo kūrybos dešimtmečius, kuriuose temas diktavo besikeičiantis gyvenimas.“