Savaitgalio įkvėpimai su aktoriumi Kirilu Glušajevu
Teatro režisierius, aktorius ir improvizatorius Kirilas Glušajevas įsitikinęs, kad laiką poilsiui ir patiems mėgstamiausiems darbams tiesiog privaloma įtraukti į savo dienotvarkę. Nes kuo geriau pailsėsi, tuo geriau vėliau dirbsi. Ir jis pats stengiasi to nepamiršti.
Knyga: Inga Liutkevičienė „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“
„Neseniai šią knygą gavau dovanų ir puoliau skaityti – ji iškart mane labai įtraukė. Naujausias kūrinys apie Galiną Dauguvietytę puikiai vainikuoja prieš tai buvusių leidinių seriją. Knygos tonas užburia jaukia, šilta atmosfera, biografijoje išlaikyta pagarba tiek skaitytojui, tiek pačiai knygos herojei. Iš pradžių, atrodo, atrandi asmenybę, o vėliau pasakojimas tarsi virsta įvairių žanrų kaleidoskopu. Skaitant biografiją pasineri ir į praeities epochas – tarpukarį, sovietmetį, vietomis pasakojimas primena įdomų, įtraukiantį interviu, kuris ir vėl virsta nostalgiška kelione po prisiminimus. Manau, tai aktualu šiuolaikiniam skaitytojui, nes rašymo stilius ir pakankamai dinamiškas, ir gilus“.
Filmas: François Truffaut „400 smūgių“ („ Les 400 coups“)
„Neseniai ir vėl su malonumu pasižiūrėjau klasikinį François Truffaut filmą „400 smūgių“. Apie paauglį berniuką, jo santykius su tėvais, mokykla ir tuo pačiu – su gyvenimu. Jei kalbėtume apie pačią kino istoriją, prancūzų kūrėjai Jean-Lucas Godard‘as ir F.Truffaut – tie esminiai stulpai, kuriais remiasi prancūzų naujoji banga. Nenoriu pasirodyti senamadiškas, domiuosi įvairiu kinematografu (norėčiau paminėti ir naujausią Tailando režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo filmą „Dėdė Bunmis, galintis prisiminti buvusius savo gyvenimus“), bet, manau, išsilavinęs kino mėgėjas pirmiausia turėtų būti susipažinęs su klasika.“
Spekakliai: „Gero humoro dozė“ ir „Durys“ (Improvizacijos teatras „Kitas kampas“ Vilniaus Mažajame teatre)
„Labai norėčiau parekomenduoti improvizacijos teatro „Kitas kampas“ spektaklius. Juose visada aktyviai dalyvauja žiūrovai, kuriuos „veža“ humoras (nenorinčių neįtraukinėjame). Pas mus publikos dalyvavimas paremtas abipusiu sutikimu – kaip ir tobuluose meilės santykiuose. Tikiu, kad tokių būna. O improvizuodami kartu su žiūrovais jų smegenyse mes sukeliame laimės hormonų – endorfino ir serotonino – gamybą ir taip darome žmones laimingais be jokių šalutinių poveikių“.