Lektorė, ekonomistė, populiarių straipsnių autorė Rūta Vainienė turbūt net neįsivaizduoja gyvenimo, kuriame neliktų vietos laisvalaikiui. Vakarais namuose ją sunku rasti. Štai kitą savaitę ji jau turi bilietus į du koncertus, teatro spektaklį ir svarsto, ar eiti dar ir į ketvirtą renginį. Nuobodžiauti – ne jos būdui.
Knyga: Gregory Davidas Robertsas „Kalno šešėlis“
„Knyga, kurią jau nusipirkau ir pasidėjau – laukia savo eilės. Tai garsiojo bestselerio „Šantaramas“ antra dalis. Jei kas dar neskaitė, „Šantaramas“ – tai odė žmogaus gyvybingumui ir išgyvenimo galimybėms. Jeigu kartais galvoji, kad esi trapus, gležnas, kad tave reikia globoti, apsupti valdiškom malonėm, tiekti švarų vandenį ir ekologišką maistą, visaip popinti kaip kokį itin neatsparų padarėlį, knyga parodo, kad taip toli gražu nėra. Kad žmogus yra absoliučiai visagalis, gebantis išlikti visur ir laisvas netgi pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Romano veiksmas vyksta Indijoje, tai autobiografinė knyga, jos autorius nėra šventuolis, buvęs kalinys ir narkomanas, bet nepaisant to – labai talentingas. Gyvenimas kartais būna spalvingesnis už romanus – čia būtent tas atvejis. Todėl tikiuosi, kad „Kalno šešėlį“ skaityti bus ne mažiau įdomu.“
Filmas: Stephenas Frears „Florence Foster Jenkins“
„Į filmą ėjau praktiškai dėl savo mylimos aktorės Meryl Streep – ji vaidina su kitu nuostabiu aktoriumi Hugh Grantu. Filmas pastatytas pagal tikrą istoriją moters, meno mecenatės, kuri labai norėjo dainuoti ir svajojo apie pasirodymą „Carnegie Hall“. Turėtų būti komedija, o iš tikrųjų – pasakojimas apie meilę, svajonę, drąsą ir šiek tiek apie melą. Geras filmukas. Iš pradžių juokiesi, o po to susimąstai.“
Spektaklis: Paolo Emilio Landi „Triukšmas už kulisų“ (Valstybinis Jaunimo teatras)
„Spektaklis, kurio dar nemačiau, bet šiek tiek girdėjau ir ketinu pasižiūrėti. Galbūt bus ne mažiau juokingas nei kitas to paties režisieriaus pastatymas „Viskas apie vyrus“ („Strip man show“). Jau pats pavadinimas sako, kad pjesė apie tai, kaip atrodo būsimas spektaklis repeticijų metu ir ką mato žiūrovai. Man tai šiek tiek asocijuojasi su rinkimais, kuriuos priimam kaip rimtą dalyką ir tam išleidžiame milijonus, o už kulisų vyksta komedija ir populistų balaganas. Įdomu pažvelgti į matomą ir nematomą pusę kiekvienos tikrovės – teatro ir ne tik.“