Savanoriauti kviečianti Uršulė: „Dėkingumo ir vilties kupinos akys – didžiausias apdovanojimas“
„Nors aš, kaip ir daugelis, iš pradžių buvau apimta nežinomybės baimės, tačiau stiprus noras padėti kitiems nugalėjo. Pasiryžau savo laisvą laiką skirti savanorystei vakcinacijos centre, o vasarą mano šaliai atsidūrus sudėtingoje migrantų krizėje, nusprendžiau padėti ir pabėgėlių stovyklose“, – savo istoriją pasakoja prieš šešis mėnesius į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kvietimą atsiliepusi savanorė Uršulė Sadauskaitė.
Šiandien Uršulė kviečia kitus pasekti jos pavyzdžiu ir prisijungti prie savanorių pajėgų migrantų stovyklose.
Lietuvoje esantys migrantai susiduria su dideliu nerimu ir nežinomybe. Anot savanorės, jai pačiai taip pat teko išeiti iš patogaus gyvenimo rėmų bei susidurti su nelengva pabėgėlių gyvenimo realybe.
„Savanorystės pradžioje dvejojau ar mūsų darbai tikrai padeda, ar tik nustumia sudėtingą situaciją į kitą dieną, savaitę, mėnesį... Bet vėliau suvokiau, jog savanorių skirtas laikas yra neįkainojamas. Mes rūpinamės ne tik pabėgėlių žmogiškaisiais, baziniais poreikiais, bet ir remiame juos emociškai, kalbamės, išklausome. Tik matydamas krizę iš arti supranti, kokio masto problemas šie žmonės nešasi ant savo pečių. Savanoriai padeda jiems prasiblaškyti, akimirkai pamiršti slegiančius rūpesčius ir prisiminti gyvenimo džiaugsmą“, – įsitikinusi U.Sadauskaitė.
Sprendimas prisijungti prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komandos, pasak merginos, tapo ir asmeninio tobulėjimo laiku – prisidėjo prie dvasinės brandos, išmokė išklausyti, atjausti ir suprasti.
„Kokia vertinga yra kiekviena savanorystės diena supranti tada, kai pamatai viltį žmonių akyse, išgirsti dėkingumo žodžius, sulauki vaikų dovanojamų piešinukų ir apkabinimų – tai didžiausias apdovanojimas už savanorystę. Norėčiau, kad kiekvienas patirtų šį jausmą“, – savanoriauti ragina jauna mergina.
Trūksta ne tik savanorių, bet ir higienos priemonių
Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus tinklo vadovės Ingridos Tauperytės, rudenį prasidėjus naujiems mokslo metams, o visuomenei sugrįžus į greitesnį gyvenimo ritmą, savanorių komandos visuose Lietuvos miestuose sumažėjo.
„Savanoriai yra neatsiejama ir viena pagrindinių mūsų organizacijos dalių. Būtent tokių savanorių kaip Uršulė dėka, mes galime padedi daugybei žmonių, kuriems tos pagalbos iš tiesų reikia. Dabartinis papildomų rankų trūkumas reiškia, jog pabėgėlių stovyklose gyvenantiems migrantams negalime suteikti visapusiškos pagalbos“, – sako I.Tauperytė.
Organizacijos atstovė taip pat atkreipia dėmesį, jog dabartinę situaciją apsunkina ir svarbių buities daiktų – asmens priežiūros, maisto gaminimo, užimtumo organizavimo priemonių – trūkumas.
„Dėl stovyklose galiojančių saugumo reikalavimų, migrantams negalima turėti kosmetinių žirklių ar skutimosi peiliukų. Vadinasi jau daugiau nei tris mėnesius migrantai negali pasirūpinti tinkama kūno priežiūra. Vaikai irgi susiduria su nepatogumais ir net skausmais, kuomet per ilgi kojų nagai remiasi į uždarą avalynę.
Tai – rodos, paprasti ir ne pirmo būtinumo dalykai be kurių galima išgyventi. Ir tai tiesa. Tačiau mes turėtume suteikti šiems žmonėms galimybę pasirūpinti savo asmens priežiūra ir higiena. Bent tiek, kad dėl to nebūtų patiriamas papildomas diskomfortas“, – teigia I.Tauperytė.
Šiuo metu migrantams reikalingos specialios priemonės nagų kirpimui, depiliacijai, elektriniai skutimosi ir kirpimo prietaisai. Be šių, taip pat stinga ir priemonių bei įrankių maisto gamybai, nes dalyje stovyklų migrantai jau gaminasi maistą patys.
Stokojama ir užimtumo organizavimui skirtų daiktų užsienio kalba, mat lietuviškos knygos, stalo žaidimai sukelia sunkumų lietuvių kalbos nemokantiems pabėgėliams.
Jei norite savanoriauti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programose, užpildykite savanorio anketą čia: https://www.redcross.lt/savanoriaukite
Savo pasirinktą sumą, kuri bus skirta pagrindiniams pažeidžiamų žmonių poreikiams atliepti, galite aukoti čia: https://donation.redcross.lt/zmogiskumassvarbiausia