Savo orientaciją atskleidusi aktorė E.Latėnaitė – apie homofobiją Lietuvoje: „Žmonės tyliai kenčia“

Aš esu būtent tokia, kokia esu, tik dėka drąsių, atvirų ir mylinčių (save ir kitus) žmonių. Tie žmonės – artimieji ir visai nepažįstami, laiku ir vietoje priminę man, jog autentiškumas ir drąsa (pažeidžiamumas) yra tai, kas mus suartina, jungia ir primena, kad niekada nesame vieni. Dabar metas man būti pažeidžiamai, drąsiai ir atvirai.

 

Aš esu biseksuali. Tiems, kas nežinote sąvokos: tai reiškia, kad myliu žmones, nepaisant jų lyties. Viena vertus, informacija apie seksualinę orientaciją asmeniška, ir nėra reikalo ja dalintis. Tai kodėl atsiskleidžiu? Tam yra kelios priežastys.

 

HOMOFOBIJA ŽUDO

 

Homofobija žudo. Kartoju darkart: homofobija žudo. Ji žudo ir iš vidaus, kai esi LGBTQ+. Įvidinta homofobija – tai giliai viduje tūnanti gėda ir abejonė, ar esu normalus ir sveikas žmogus, jei mane traukia tos pačios lyties žmonės. Abejonė, ar turiu teisę būti tokia, kokia esu. Abejonė, suformuota dar vaikystėje, kai esi visos aplinkos išmokomas tam tikrą žmonių grupę matyti kaip KITUS, ar nenormalius, o gal net neegzistuojančius. Išstumtus. Didžiulė įtampa tarp „mes“ (teisingi, geri) ir „jie“ (neteisingi, blogi) ir yra vidinė homofobija, su kuria LGBTQ+ bendruomenės nariai dorojasi 24h/parą savo viduje.

 

Būdama neheteroseksuali, esu LGBTQ+ bendruomenės narė. Ta pati Elžbieta, su visa savo istorija, kurią jūs jau apie mane žinote, su visais kontekstais, tik turinti dar vieną (daliai jūsų nežinomą) tapatybės dalį. Atsiskleidžiu pirmiausiai dėl savęs: iš meilės sau, savo laisvei, orumui ir ramybei. Dar atsiskleidžiu dėl savo dukros, kad ji matytų išdidžią mamą, o ne įbaugintą ir besigėdijančią. Mano dukra žino, kad visada ją mylėsiu, kad man svarbiausia, jog ji būtų laiminga. Ji žino, kad mūsų namai atviri ir jos draugams, kad ir ką jie mylėtų. Atsiskleidžiu dar ir dėl tų, kas dar per daug bijo būti savimi. Ypatingai – dėl LGBTQ+ vaikų ir paauglių. Jūs ne vieni. Kiekvienas turi teisę būti, yra vertas meilės ir priėmimo. Jei nors vienam žmogui paskaičius šį mano tekstą sumažės noras išnykti, aš 100% džiaugiuosi.

 

VERTINU LAISVĘ

 

Tyla, baimė ir vidinis priešinimasis automatiškai aplinkos primestam heteroseksualumui ir heteronormai, kuri man netinka, kainuoja nemažai jėgų ir energijos, kurią mieliau skirčiau kūrybai. Atsiskleisdama aš susigrąžinu galią, kurią buvau paskolinusi baimei.

 

ALIO, VALDŽIA

 

Kuo mažiau mūsų atsiskleidžia, tuo didesnė iliuzija, kad partnerystės, tos pačios lyties asmenų santuokos ir įsivaikinimo įteisinimas ir pan., yra mažos tautiečių grupelės interesas. Lietuvos Respubliko Seimo nariai, Vyriausybe, Gitanai Nausėda, liaukitės gyventi liuzijose, griuždydami LGBTQ+ žmonių pilnavertiškumą, orumą ir teisę į normalų gyvenimą. Jūs esate atsakingi už tai, kad daugybė šviesių mūsų tautiečių emigravo ir emigruoja (neslėpsiu, aš irgi pagalvoju apie tai).

 

Ar žinot, koks skirtumas man, kaip LGBTQ+ žmogui sutikti homofobą būnant Vilniuje ir Lisabonoje? Va sutinku žmogų, pvz, online, jis man ir sako „gydykis, debile“ (reali žinutė prieš kelias dienas, bet matyt, teks dabar prie tokių priprasti). Skirtumas tas, kad Portugalijos valstybė su savo įstatymais stovi mano pusėje, o Lietuva su savaisiais – homofobo pusėje. Portugalijoje aš laisviau kvėpavau, jaučiuosi laimingesnė, o Lietuvoje – nuolatinė grėsmė „kas vėl iš lgbtq buvo sumušti, ar mano draugai saugūs, ar jau vėl užpurvino vaivorykštės perėją, tą mažą atgaivą širdžiai, ar pastaruoju metu dar vienas nusižudęs paauglys buvo LGBTQ+, kas mano message requestuose šįkart mane apvėmė ir mirties linki, o gal ir gyvai kreivai žiūrės?!“.

 

Kažkoks nuolatinis vaikščiojimas su per mažais batais, ir dar peršlapusiais, lyginant su heteroseksualių žmonių pašiltintais kroksais. Esmė, kad heteroseksualūs žmonės Lietuvoje nesuvokia savo kroksų – hetero privilegijos, ir kuo mažiau LGBTQ+ bendruomenė kalbės, tuo lėčiau vyks pokyčiai. LGBTQ+ bendruomenė nesiekia nuauti heteroseksualius žmones ir atimti jų šiltus patogius batus. Mums smagu, kad jums šilta ir gera. Mes tiesiog irgi norime savo sausų tinkamo dydžio batų.

 

MES ESAME VISUR

 

Kuo daugiau neatsiskleidusių žmonių, tuo didesnė iliuzija, kad mūsų mažai. Lietuvoje 84% LGBTQ+ žmonių neatsiskleidžia (dar vienas antirekordas Europoje) ir tyliai kenčia homofobiškus įstatymus, diskriminaciją, bajeriukus, iškirptus bučinius, tildymus, pamokymus, mirties linkėjimus, vartomas akis, stigmatizavimą ir stereotipizavimą (visos lesbietės tokios, o visi gėjai tokie). Panašių kaip aš yra labai daug. Dalis dar nepripažįsta sau to (kas gi nėra įsimylėjusi savo bičiulės/įsimylėjęs bičiulio, ane?). Dalis dar neatsiskleidė net artimiausiems. Dalis tam dar ruošiasi, kartais – daugybę metų ar dešimtmečių. Dalis – niekada neatsiskleis. Kai kurie suvokia trauką tos pačios lyties žmonėms dar darželyje, kažkas – paauglystėje, suaugę, nemažai – jau pabuvę tradicinėje santuokoje ir susilaukę vaikų, o taip pat – senatvėje. Būna VISAIP.

 

Mes, LGBTQ+, esame visur. Esame realiai visur, kur esate atmerktomis akimis ir širdimis. Gal mes esame jūsų šeimoje, gal net jumyse? Aš atsiskleidžiu, jūs galite atsiskleisti, galite neatsiskleisti. Tik ko nesupranta nekenčiantys ar bijantys: kuo labiau tildo, gąsdina, tuo garsiau LGBTQ+ bendruomenė priversta kalbėti. O kuo atviriau priimami, pripažįstami, tuo ramiau visi gyvename. VISI. Kaip tikroje vakarietiškoje Europos Sąjungos valstybėje.

 

ETIKETĖS

 

Aš šiandien jaučiuosi biseksuali, greičiau gal panseksuali (nes ramiai priimu non binary / nedvinarius asmenis), o šiaip tikiu, kad esame visi fluidūs, kad seksualinė orientacija yra kelionė, kuri priklauso nuo daugybės faktorių ir aplinkybių, pavyzdžiui, sąmoningumo ir atvirumo. Aš tikiu, kad etiketės gali būti (ne)reikalingos skirtinguose etapuose. Dabar man reikalinga. Kam? Tam, kad galėčiau pilnai priimti, teigti tą erdvę, kurioje dabar esu, teigti savo tiesą. Teigti Save.

 

P.S. Tiems, kam išgirdus sąvokas lesbietė, gėjus, biseksuali, transseksuali, į galvą ateina ne žmonių gyvenimai ir jausmai, o sekso scenos – tai kalba apie jūsų homoerotines fantazijas, ne apie mane“, – atvirame įraše rašė akotrė Elžbieta Latėnaitė.

 

„Jei turit ką nemalonaus pasakyti man, neaušinkite burnos, išsidrauginkite ir atsisveikinkime. Negali žmonių įkalbėti būti LGBTQ+, negali ir atkalbėti“, – pridūrė ji.