„Scanorama“ įsibėgėja: ko nepraleisti antrąją festivalio savaitę
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pradeda antrąją festivalio savaitę ir kviečia pasitikti ją naujais atradimais. Žiūrovų lauks retrospektyvų programos kino gurmanams, nauji susitikimai su lietuvių režisieriais ir užsienio svečiais bei geografiškai platus naujausių Europos ir kitų kontinentų kino horizontas.
„Džiaugiamės sėkmingai startavusiu festivaliu, įtraukusiu į šventinį sūkurį gausų būrį žiūrovų. Didelio lankytojų dėmesio jau spėjo sulaukti filmai nokautai – Rubeno Östlundo „Kvadratas“, Andrejaus Zviagincevo „Nemeilė“, Ildiko Enyedi „Apie kūną ir sielą“. Puikiai sekasi Sally Potter „Vakarėliui“ ir Joachimo Triero „Telmai“. Maloniai nustebino didelis žiūrovų dėmesys seserų Samulionyčių dokumentiniam debiutui „Močiute, Guten Tag“, – teigia festivalio meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Pirmadienis: savaitės pradžia su retrospektyvomis
Savaitei pradėti puikiai tiks praėjusiam laikui pagarbą atiduodančios retrospektyvų programos. Klasika tapusi Luchino Visconti „Mirtis Venecijoje“ (1971) pagal to paties pavadinimo garsiąją Thomo Manno novelę fiksuoja praėjusį laiką ir taikliai apibrėžia dabartį. Jautrus menininko žvilgsnis atskleidžia prieštarą tarp taisyklėms paklūstančio visuomeninio gyvenimo ir aukštųjų menininko siekių.
Vėliau bus pristatyta lietuvių dokumentinio kino kūrėjų, Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių, programos „Būsenos ir portretai“ pirmoji dalis. Susitikime su žiūrovais režisieriai dalinsis mintimis apie kintančius kino kūrimo procesus ir unikalias juostos galimybes įamžinti veidus, vietas bei laiko ženklus. Prieš seansą bus rodomas ir pirmasis išlikęs lėlinės animacijos filmas „Storulio sapnas“ (1938).
Antradienis: nepažinti kraštai ir kino eksperimentai
Antradienį brazilų režisierė Daniela Thomas kvies nusikelti į tolimąją Pietų Ameriką. Jos filmas „Vazantė“ pasakoja apie jauną, bet ryžtingą vergų prekeivio Antonijaus žmoną Beatričę, bandančią rasti savo vietą bendruomenėje, kurioje viešpatauja pavaldumo ryšiai, smurtas ir prievarta. Išskirtinai kinematografiška ir nesentimentali istorija gvildena amžinąsias temas – meilę ir netektį.
Albanų režisieriaus Gentiano Koçi juosta „Auštant“ pasakoja universalią istoriją apie finansinių sunkumų prislėgtą Letą, už nesumokėtą buto nuomą su kūdikiu ant rankų atsiduriančią gatvėje. Jauna moteris apsigyvena pas Sofiją – prie lovos prirakintą pagyvenusią moterį. Norėdama užtikrinti saugumą savo šeimai, Leta turi bet kokia kaina palaikyti gęstančios moters gyvybę.
Prancūzų režisieriai Lucienas Castaingas-Tayloras, Verena Paravel sudomins eksperimentinio kino gerbėjus. Jų dokumentinis filmas „Nakvišumai“ leidžiasi į žmogaus pasąmonę ir sapnų pasaulį. XX a. 7-ajame dešimtmetyje dainų kūrėjas Dionas McGregoras išgarsėjo papasakotais sapnais, užrašytais jo kambario draugo. Manote, kad kelionės po nykštukų šalį arba pokalbiai neegzistuojančia kalba kaip tik jums? Režisieriai siūlo dėmesio vertą vakaro planą.
Trečiadienis: menininkų portretai ir tapatybės paieškos
Trečiadienį meno istorijos gerbėjų lauks įsimintinas Andreaso Veielio režisuotas vokiečių menininko Josepho Beuyso portretas „Beuysas“. Kas buvo žmogus su skrybėle – savo laikmetį pralenkęs vizionierius, kurio idėjos ne visada buvo įvertintos ir suprastos? Filmą pristatys festivalio viešnia, vokiečių-graikų menotyrininkė, ilgametė Beuyso kūrybinė partnerė ir bičiulė Rhea Thönges-Stringaris.
Tą patį vakarą įvyks ir režisierės Olgos Černovaitės dokumentinio filmo „Drugelio miestas“ premjera. Juostos autorės akiratyje atsiduria Visaginas – buvęs atominės elektrinės miestas, turėjęs simbolizuoti Sovietų Sąjungos progresą. Susitikime su žiūrovais režisierė kvies diskutuoti apie įtampas, vyraujančias vieninteliame rusakalbiame Lietuvos mieste uždarius pagrindinį daugelio jo gyventojų pragyvenimo šaltinį – elektrinę.
Ketvirtadienis: saviti balsai
Ketvirtadienį metas šiek tiek atsikvėpti. Draugiją palaikys savitais balsais kalbantys naujos festivalio programos „Galvok ką nori“ filmai. Graikų režisierės Einos Psykou juosta „Sofijos sūnus“ nukels į vaikystės prisiminimus ir nostalgišką 2004-ųjų vasarą. Vasaros olimpinių žaidynių dalyviai kovoja dėl aukso, o vienuolikametis Miša – dėl motinos meilės. Tribekos kino festivalyje apdovanojimą už geriausią tarptautinį vaidybinį filmą pelniusi juosta kelia augančio žmogaus tapatybės ir šeimos vertybių klausimus.
Artėjančiai savaitės pabaigai puikiai tiks prancūzų režisierės Elise Girard savita romantinė komedija „Keisti paukščiai“. 27-erių svajotoja Mavi atsikrausto į Paryžių, kur susipažįsta su 76-erių antikvarinio knygyno savininku Žoržu. Jiedu vienas kito priešingybės, bet šis tas stipriai traukia juos vieną prie kito. Tai filmas, kuriame elegantiškai derinama prancūziška romantika, detektyvo elementai ir absurdiškas humoras.