„Scanoramoje“ – vienas ryškiausių pastarojo laikotarpio vokiečių filmų „Fabianas“

„Dominiko Grafo „Fabianas“ – vienas įsimintiniausių pastarojo laikotarpio vokiškų filmų, sukurtas pagal 1931 m. parašytą Ericho Kästnerio ankstyvojo laikotarpio romaną „Fabianas. Vieno moralisto istorija“. Įdomu tai, kad savo ankstyvajame kūrinyje rašytojas, vėliau išgarsėjęs kaip knygų vaikams autorius, vienas pirmųjų užčiuopė Pirmojo pasaulinio karo žaizdas besigydančios Vokietijos ir visos Europos laukiančią griūtį.

Režisierius atiduoda pagarbą filmą įkvėpusiam literatūros kūriniui, bet istoriją vaizduoja kaip nesibaigiantį procesą, kuriame aktyviai dalyvauja kiekvienas iš mūsų“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Filmas nukelia į 1931 metų Berlyną. Jakobas Fabianas dienomis dirba cigarečių fabriko reklamos skyriuje, o naktimis su savo turtingu draugu Labude neria į dekadentišką Berlyno barų, bordelių ir menininkų studijų siautulį. Vokietija sunkiai gydosi Pirmojo pasaulinio karo žaizdas ir grimzta į visuotinę neviltį. Sutikęs žavią, savimi pasitikinčią Korneliją, Fabianas trumpam pamiršta niūrią kasdienybę ir atsiduoda meilės svaiguliui.

Deja, pokario nualintame mieste jų laimei nelemta ilgai trukti – Fabianas praranda darbą, o Kornelija pasirenka vyresnį gerbėją ir atkakliai siekia aktorės karjeros. Jaunas vyras praranda pagrindą po kojomis, o Europoje tvyro vis stipresnė visuotinės griūties ir nuosmukio nuojauta.

Sekdamas ankstyvuoju Ericho Kästnerio romanu „Fabianas. Vieno moralisto istorija“, 2002 m. išverstu į lietuvių kalbą, režisierius atskleidžia istoriją kaip nenutrūkstamą procesą, kuriame žmogaus pasirinkimai lemia jo įvykių eigą ir seką.

D.Grafas pabrėžia, kad jį įkvėpė E.Kästnerio kūrinio modernumas. Romano pagrindiniai veikėjai nėra naivūs ir turi ateities planų – Fabianas rašo savo pirmąją knygą, o Kornelija siekia aktorės karjeros. Jie yra realistai, kurie atsiduoda jausmams, bet nė akimirkai nepamiršta, kad tai – iliuzija, kuriai nėra vietos pokario tikrovėje.

Režisierius siekė priartinti istoriją prie šių dienų, pasirinkdamas 4:3 formatą, konkrečiam istoriniam laikmečiui nepavaldžius kostiumus ir šiuolaikišką elgesį perteikiančius aktorių gestus. Jo teigimu, tai svarbu rekonstruojant istorines temas, apie kurias mąstome iš šiandienos perspektyvos.

Pagrindinį vaidmenį filme atlieka vienas ryškiausių ir talentingiausių pastarojo meto vokiečių aktorių Tomas Schillingas. Lietuvos žiūrovai turėjo galimybę išvysti jį Jano Oles Gersterio „Oh Boy“ (2012), Floriano Henckelio von Donnersmarcko „Kūrinyje be autoriaus“ (2018) ir Jano Oles Gersterio „Laroje“ (2019) – pastaruosius  filmus rodė „Scanorama“.

Kornelijos vaidmenį atlieka Saskia Rosendahl, su kuria T.Schillingas yra dirbęs filmuojant „Kūrinį be autoriaus“ – pastarajame aktorė atliko vieną pagrindinių antraplanių moters vaidmenų.  

D.Grafas (1952) sukūrė daugiau kaip penkiasdešimt kino ir televizijos filmų, jo darbai nuolat pristatomi Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje. Režisierius dažnai renkasi istorines temas ir kuria gyvą dialogą tarp praeities ir dabarties. „Scanorama“ rodė jo filmus „Raudonasis kakadu“ (2005), „Nesek paskui mane“ (2011) ir „Mylimos seserys“ (2014).

Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–14 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.