„Scanorama“ ruošia išskirtinę dovaną Islandijos Nepriklausomybės 100-mečiui
Šešioliktą kartą svarbiausią rudens kino šventę didžiuosiuose Lietuvos miestuose rengianti „Scanorama“ ruošia išskirtinę dovaną Islandijai – specialią programą „Islandijai – 100“.
1918 m. gruodžio 1 d. Islandija ir Danija pasirašė Sąjungos sutartį, įteisinančią Islandijos Nepriklausomybę ir suverenumą. Programoje rikiuosis islandų režisierių kūriniai, sulaukę išskirtinio dėmesio pirmuosiuose „Scanoramos“ festivaliuose, ir ryškiausi šiandienos Islandijos kino kūrėjų darbai, renkantys apdovanojimus tarptautiniuose kino forumuose.
„Švęsdama Islandijos Nepriklausomybės 100-metį, „Scanorama“ atsigręžia ir į savo šaknis, ir į naująją Lietuvos istoriją. Niekada nepamiršime, kai sudėtingais 1991 m. tolima Šiaurės šalis tapo pirmąja valstybe, teisiškai pripažinusia Lietuvos Nepriklausomybę. Žvelgiant iš kultūrinės perspektyvos, šiuolaikinis islandų kinas jau pirmaisiais festivalio gyvavimo metais tapo viena iš esminių atramų, formuojančių „Scanoramos“ veidą ir kryptį. Jis stebina autentišku dvilypumu, atsiskleidžiančiu skirtingomis gamtos ir žmogiškų savybių faktūromis. Islandų filmuose lėtumą keičia vitališka gyvybė, o didingų peizažų atšiaurumą tarpusavio santykių jautrumas,“ – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Karinga ir apdovanota
Islandiškos programos žvaigžde neabejotinai taps naujausias Benedikto Erlingssono filmas „Kariaujanti moteris“ („Woman at War“, 2018). Vienas žymiausių pastarojo dešimtmečio islandų kino ir teatro režisierių, kurio kultinį filmą „Apie arklius ir žmones“ („Of Horses and Men“, 2013) prieš keletą metų rodė „Scanorama“, sukūrė džiaugsmingą ir išradingą feministinę sagą apie penkiasdešimtmetę Halą, aistringai gyvenančią dvigubą muzikos mokytojos ir gamtos aktyvistės gyvenimą. Moteris pasiruošusi padaryti viską, kad patiestų ant menčių savo priešą – vietos aliuminio pramonę, keliančią grėsmę nepaliestam gimtosios Islandijos kraštovaizdžiui. Karingoji Hala, kurios ginklų arsenalą režisierius įteikia plačių aktorinių galimybių Halldorai Geirhardsdottir, tik tada atskleidžia savo švelniąją prigimtį, kai jos gyvenime atsiranda mažametė našlaitė.
Sudėtingus aplinkosaugos klausimus B. Erlingssonas kelia gyvai ir žaismingai, primindamas, kad mažos kovos pelno dideles pergales. „Astridos Lindgren knygoje „Broliai Liūtaširdžiai“ vienas brolis sako kitam, kad gyvenime yra dalykų kuriuos turime daryti netgi tada, kai suprantame, kad jie pavojingi ir neįmanomi. Priešingu atveju, nebūsime verti žmogaus vardo,“ – primena režisierius.
Kanų kino festivalio programoje „Kritikų savaitė“ pristatyta juosta, šiais metais nominuota Europos parlamento LUX kino apdovanojimui, žada nepakartojamą reginį žiūrovams. „Karingoje moteryje“ režisierius žaidžia klasikine forma, pripildo filmą nepakartojamo humoro ir netgi pakviečia į ekraną paprastai užkulisiuose liekančius muzikantus, kurie ne tik kuria muzikinį foną, bet ir komentuoja filmo įvykius.
Islandija kerta Europą
Islandiškas naujienas papildys o vaidybinis ilgametražis debiutas „Grobuonys“ („Vultures“, 2018). Tai įtampa ir pavojų nuojauta alsuojantis trileris apie dviejų brolių bandymą išbristi iš finansinių nepriteklių, vykdant prekybą narkotikais. Filmas įsitvirtina šalia kitų savita estetika pasižyminčių šiaurietiškų veiksmo fimų, siūlančių dėmesio vertą alternatyvą šio žanro gerbėjams. Ísold Uggadóttir filmas „Kvėpuokite įprastai“ („And Breathe Normally“, 2018) pasakoja dviejų vienišų motinų istoriją, atsigręždamas į visuomenės šešėlyje liekančius žmones, besigrumiančius su savo silpnybėmis ir rūsčiais kasdienybės iššūkiais. Sandanso kino festivalyje už geriausią režisūrą apdovanotas debiutas kelia klausimus apie Europos dabartį ir jos socialinius įtrūkius.
Islandiškas retro
Islandijos Nepriklausomybės 100-mečiui skirtoje programoje bus priminti ir pirmųjų „Scanoramos“ lankytojų pamėgti islandiški filmai. Friðriko Þór Friðrikssono juosta „Visatos angelai“ („Angels of the Universe“, 2000), pelniusi Europos kino apdovanojimą už geriausio aktoriaus vaidmenį ir ir specialiosios žiuri FIPRESCI prizą Karlovy Varų kino festivalyje, su humoru žvelgdama į dramatišką šizofrenija sergančių vyrų pasaulį, nagrinėja tikrovės ir karščiuojančios vaizduotės ribas. Daguro Kári „Albinosas Nojus“ („Noi the Albino“, 2003) atskleidžia savitai mąstančio septyniolikmečio pasaulį. Keistuolio Nojaus svajonės ir maištas baigia užššalti atokiuose Islandijos fiorduose. Vėlesnė to paties režisieriaus juosta „Gera širdis“ („The Good Heart“, 2009) veikėjų gyvenimus perkelia į barą, kurį vaizduoja kaip savitai filosofijai pavaldžią vyrų šventovę. Prisipažindamas, kad nelabai moka juokauti gyvenime, D. Kári žiūrovams visuose savo filmuose siūlo judrų kasdienybės kaleidoskopą ir įvairaisplavio humoro dozę.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiais metais vyks lapkričio 8–25 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.