„Scanoramoje“ – išankstinis siaubo filmo seansas ir programa naktinėms būtybėms
Spalio 30 d. Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pakvies į Helovino išvakares kino teatre „Pasaka“ Paupyje, kuriame parodys britų režisierės Rose Glass siaubo filmą „Šventoji Mod“ (2019). Praėjusių metų festivalyje didžiųjų kino ekranų nepasiekusi juosta taps įvadu į šių metų „Scanoramos“ programą „Naktinės būtybės“, kiekvienais metais pristatančia europietiškojo siaubo kino panoptikumą.
„Siaubo žanras ne tik stovėjo prie pačių kino ištakų, bet ir aktyviai formavo šio naujai gimusio meno žodyną. Pavyzdžiui, F. W. Murnau filmas „Nosferatu: siaubo simfonija“ (1922) iki šiol laikomas vienu svarbiausių kūrinių kino istorijoje, o Carlo Theodoro Dreyerio „Vampyras“ (1932) tarp daugelio kino kūrėjų inspiravo ir danų provokatorių Larsą von Trierą. Pastaraisiais metais pastebimas ryškus siaubo filmų renesansas. Staiga atsirado visa eilė režisierių, supratusių, kad siaubas – tai ne tik emocinis atrakcionas, bet ir galingas būdas kalbėti apie svarbias metafizines bei socialines problemas“, – teigia „Scanoramos“ programos koordinatorius, semiotikas Dmitrijus Gluščevskis.
Ekskursija po sąmonės užkaborius
Debiutinė R. Glass juosta „Šventoji Mod“, Londono kino festivalyje įvertinta specialiuoju žiuri paminėjimu, puikiai iliustruoja grįžimą prie metafizinių ir socialinių temų kine. Filmo pagrindinė veikėja yra slaugė, po ją šokiravusos patirties darbe atsigręžusi į dvasinį pasaulį ir aistringai pamilusi Dievą. Metusi darbą ligoninėje, ji gyvena asketiškame bute ir prižiūri mirtinai sergančius pacientus. Jos nauja darbdavė – ekscentriška vėžiu serganti šokėja Amanda, kuriai Mod dievobaimingumas kelia tik ironišką šypseną. Tačiau Mod nusiteikusi labai rimtai ir bet kokia kaina nori išgelbėti Amandos sielą. „Švientoji Mod“ kviečia į ekskursiją po pakrikusią pagrindinės veikėjos sąmonę, kurioje riba tarp dieviškumo ir velniškumo yra plonesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Europietiško siaubo kino panoptikumas
Šių metų programos „Naktinės būtybės“ filmai atvers pastarojo dešimtmečio europietiško siaubo žanro skerspjūvį, aprėpiantį anglakalbių ir prancūzakalbių režisierių interpretacijas meta-kino tema. Britų Peterio Stricklando „Berberian garso įrašų studija“ (2012), įvertinta Jaunimo žiuri specialiuoju paminėjimu Lokarno kino festivalyje, Prono Bailey-Bond „Cenzorė“ (2021), pristatyta Berlyno ir Sandanso kino festivaliuose, ir belgų Hélène Cattet ir Bruno Forzani „Kartumas“ (2009), pelnęs Sidžeso kino festivalio „Naujų vizijų“ apdovanijimą“, pakvies į išskirtinės estetikos ir žanrinių žaidimų siautulį, svaiginantį vizualiais sprendimais ir kino istorijos parafrazėmis.
Britų nepriklausomo kino apdovanojimais už geriausią režisūrą ir geriausią aktoriaus Toby Jones’o darbą įvertintas P. Stricklando „Berberian garso įrašų studija“ pakvies susipažinti su naiviuoju garso režisieriumi Gilderojumi. Vyras įsidarbina italų siaubo filmų studijoje ir greitai netenka ryšio su tikrove. Nuolatiniai aktorių klyksmai ir daržoves kapojančių mačečių garsai priverčia jį stoti į akistatą su savo vidiniais demonais. Ši meta-giallo juosta, kviečianti į siaubo kino kūrimo užkulisius – tai meilės laiškas italų siaubo kinui ir sumani studija, atskleidžianti neretai paviršutinišku laikomo žanro gelmes.
Žanrinio arthauzinio kino žvaigždžių H. Cattet ir B. Forzani „Kartumas“ yra žvilgsnių, šviesų, šešėlių ir gestų kompozicija, kviečianti susipažinti su Ana, kurios gyvenimas visada pakibęs tarp tikrovės ir vaizduotės šėlsmo. Ekspresionistinių Mario Bavos ir Dario Argento šedevrų įkvėpta juosta yra įdėmi giallo žanro vizualiųjų tropų studija ir pribloškianti kinematografinės ekspresijos puota, kurioje formalių itališkojo žanrinio kino sprendimų kaleidoskopas tampa ir forma, ir turiniu. „Scanoramos“ žiūrovai turėjo galimybę pamatyti kol kas naujausią šių režisierių filmą „Tegu įdega lavonai“ (2017).
Prono Bailey-Bond „Cenzorė“ pasakoja apie filmų cenzorę Enidą. Moteris kiekvieną dieną peržiūrinėja smurto filmus ir rekomenduoja iškirpti nepriimtinas jų vietas. Įprastai ji nepriekaištingai ir šaltakraujiškai atlieka savo darbą, bet vienas naujas siaubo filmas jai sukelia sunkumų. Jo siužetas atgaivina prisiminimus apie daug metų dingusią jaunesniąją seserį. Įtikėjusi, kad filmas yra raktas, atversiantis sesers dingimo paslaptį, Enida leidžiasi į košmarišką detektyvą, kuriame ištirpsta tikrovės ir vaizduotės ribos. Režisierė gilinasi į mažo biudžeto siaubo filmų estetiką, vaizdo kasečių peržiūros patirtį ir filmų cenzūravimo praktiką išradingai siedama su atminties procesais.
Bilietus į filmo „Šventoji Mod“ peržiūrą galima įsigyti čia: https://pasaka.lt/filmas/sventoji-mod
Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–14 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.