„Scanoramos kryptys“ kviečia į atvirą konferenciją: „Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje“

Neformalios moterų Lietuvos kino industrijoje grupės susikūrė 2017 m. rudenį, kai Lietuvoje nuskambėjo pirmasis „Me Too“ atvejis. Kaip teigia viena šios grupės įkūrėjų ir konferencijos organizatorių, „Gluk Media“ verslo plėtros vadovė bei audiovizualinės industrijos konsultantė Eva Brazdžionytė, tuo metu teko išgirsti įvairiausių nuomonių ir pasisakymų. „Paskutinis lašas buvo 2017 m. pabaigoje Vilniaus kino klasterio organizuota metinė Lietuvos kino industrijos konferencija, vykusi Seime – pranešėjų gretose buvo tik viena moteris. Kartu su kolegėmis – prodiusere, kino gamybos kompanijos „M-films“ vadove Marija Razgute, kino teatro „Kino Deli“ vadove Greta Akcijonaite ir meninės animacijos prodiusere Agne Adomėne – pradėjome diskutuoti, kaip galėtume prisidėti prie teigiamų pokyčių. Vėliau prie mūsų prisijungė kino istorikė dr. Lina Kaminskaite-Jančorienė, kino prodiuserė Gabrielė Vaičiūnaitė, komunikacijos ir rinkodaros specialistė Rita Stanelytė“, – pasakoja ji.

Moterų problemos kino industrijoje

„Industrijoje turime daug prodiuserių moterų, tačiau moterys režisierės Lietuvoje dar negauna tokio pat dydžio finansavimo, kaip kolegos vyrai. Tikiu, kad talentui lytis nesvarbi, kaip ir didesnį projektą gali suvaldyti ir moteris prodiuserė, ir moteris režisierė“, – mano konferencijos organizatorė E. Brazdžionytė. Ji taip pat pastebi, kad turime ir kitų problemų – moterų režisierių nubyrėjimas, moterų trūkumas tokiose specialybėse kaip operatorystė, garso takelių kompozicija, garso režisūra, jos susiduria su įvairiais lyčių stereotipais ar net seksualiniu priekabiavimu, prievarta.

Pavyzdys – Skandinavijoje

Pasak E. Brazdžionytės, švedai, norvegai savo kino institutuose turi ilgalaikes strategijas, Prancūzijoje vyksta judėjimas „50/50 by 2020“, kuriuo siekiama užtikrinti, kad lygus moterų ir vyrų projektų skaičius gautų finansavimą filmų kūrimui. Šias patirtis ketinama apžvelgti konferencijos metu.

Konferencijos tikslas – peržiūrėti esamą situaciją Lietuvoje ir sutarti, ką ir kaip galime keisti ateityje tiek kiekvienam asmeniškai, tiek instituciniu lygmeniu, pasisemti įkvėpimo iš užsienio svečių. Lietuvos trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė pasakos apie profesinės mentorystės programą Lietuvos kino ir televizijos moterims „Lithuanian Shorts Mentorship”, „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA skyriaus koordinatorė Austėja Milvydaitė supažindins su MEDIA programos veiksmais lyčių lygybei industrijoje palaikyti.

Taip pat bus pristatomos šiuo metu vykdomos iniciatyvos: Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pateiks kartu su Lietuvos kino centru vykdyto tyrimo apie seksualinį priekabiavimą Lietuvos kino industrijoje duomenis ir parengtas rekomendacijas, o LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pasakos apie LRT lyčių lygybės projektą „50/50“ – kaip LRT diegia gerąsias Europos transliuotojų praktikas. Apie Švedijos situaciją kalbės aktorė, režisierė ir buvusi „WIFT Švedija” pirmininkė Nisti Sterk, Danijai atstovaus POW kino festivalio programos sudarytoja, lyčių lygybės aktyvistė Katrina Schelin.

Konferencijos metu vyks diskusija „50/50 iki 2020“, kurioje dalyvaus Lietuvos radijo ir televizijos generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, Lietuvos kino centro sklaidos departamento vedėja Dovilė Butnoriūtė, Vilniaus dailės akademijos rektorė dr. Ieva Skauronė, scenaristė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kino dramaturgų kurso vadovė Birutė Kapustinskaitė bei Nepriklausomų prodiuserių asocijacijos pirmininkas, „Artbox“ prodiuseris Kęstutis Drazdauskas, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programų koordinatorius Dmitrij Gluščevskij. Diskusiją moderuos portalo LRT.lt vyr. redaktorius, žurnalistas Mindaugas Jackevičius.

Konferencija „Scakryptys: Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje“ vyks lapkričio 16 d., šeštadienį, 15 val. „Holiday Garden Inn“. Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija.