„Scanoramos“ trumpametražių filmų konkursinėje programoje – režisierių asmeninės patirtys

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ paskelbė filmus, atrinktus į trumpametražių filmų konkursinę programą „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK) ir pretenduojančius į geriausio trumpametražio filmo apdovanojimą. Tai jau dešimtasis – jubiliejinis – konkursas, kurs šiemet pasižymi atviromis asmeninėmis režisierių patirtimis. Iš viso konkursui nominuota 11 filmų, kurie bus parodyti ir apdovanoti lapkričio mėnesį vykstančios „Scanoramos“ metu.

„Pirmiausia noriu visus pasveikinti su gražiu konkurso jubiliejumi – šiemet Baltijos šalių talentus renkame jau dešimtą kartą. Per šiuos metus „Scanorama“, bendradarbiaudama su Lietuvos kino centru, padėjo kūrybinės kelionės pamatus daugeliui režisierių, kurie po „Naujojo Baltijos kino“ sėkmingai tęsia savo karjerą. NBK laureatai beveik visada pretenduoja į „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus ir neretai juos pelno. Mums rūpi atrasti jaunuosius Baltijos šalių kino talentus ir suteikti galimybę pasireikšti tiems, nuo kurių priklausys Lietuvos kino ateities veidas“, – nominantus sveikino „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

NBK konkursui nominuoti lietuvių režisierių filmai ir trumpi interviu su jais

„Kai perplauksi upę“ (rež. Klaudija Matvejevaitė)

1990–ųjų pavasaris. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje – ekonominė blokada. Ukrainietis studentas Tarasas atvyksta į mažą Lietuvos miestelį, kur dideliame name gyvena jo mylimoji Regina. Netikėtas svečio pasirodymas tik dar labiau suaštrina merginos šeimoje tvyrančią įtampą. Regina turi priimti sprendimą – likti klijuoti byrančios tėvų santuokos ar keliauti kurti savo gyvenimo.

„Mano filmo siužetas pagrįstas mano šeimos gyvenimo patirtimi. Tai mano senelių istorija, apie sudėtingą dviejų tautybių susijungimą vienoje šeimoje, apie ryžtingus sprendimus ir jų naštą“, – teigia režisierė Klaudija Matvejevaitė. – Be to, mano tėtis ukrainietis, mama lietuvė. Filme daug konkrečių detalių, kalbančių apie mano asmeninį gyvenimą."

Pristatymo metu filmo prodiuserė Urtė pasakojo, kad buvo išties sunku rasti namą, kuris buvo reikalingas filmavimui, tokį, kokiame gyveno Klaudijos seneliai.

„Sunku paaiškinti pirmą kartą sutiktiems žmonėms, kad mums reikia jų namo mažiausiai penkioms dienoms. Tad jiems reikėtų išsikraustyti, o už tai mes galime pasiūlyti nedidelį atlygį,“ – šypsodamasi pasakojo Urtė.

„Nuožmūs dievai“ (rež. Vytautas Oškinis)

Filmo herojus – obojininkas Linas. Vienos dienos siužete žiūrovas supažindinamas su jo kasdienybe, istorija ir pasaulėjauta. Kontrastas tarp sunkios vaikystės Naujininkų rajone atsiminimų ir orkestro muzikanto darbo rutinos atskleidžia jautraus, šviesaus ir nepalūžusio žmogaus portretą. Filme skambanti W. A. Mocarto operos „Idomeneo“ muzika ir spektaklio repeticijų vaizdai tarytum liudija kitokio – idealistinio ir mitologinio – pasaulio buvimą, dėl kurio verta stengtis ir kautis.

„Kurdamas filmą jaučiau, kad mėgindamas papasakoti savo gero bičiulio istoriją atrasiu tiek sau svarbių dalykų, tiek supažindinsiu žiūrovą su įdomiu žmogumi ir jo išskirtine gyvenimo istorija“, – apie savo filmą sako režisierius Vytautas Oškinis.

Režisierius Vytautas Oškinis dar nematytas veidas filmų pasaulyje. Jis, kaip ir jo herojus, muzikantas. „Tai gali atrodyti tolimi dalykai, tačiau manyje, net ir prieš susidomint muziką, ruseno kino žarija. Tereikėjo ją įpūsti,“ – sako Vytautas.

Filmą filmavęs operatorius Povilas prisipažino, kad filmuoti dokumentinį filmą yra ganėtinai sudėtinga. „Svarbiausia buvo atrasti kampą, kuriuo galėtum prieiti prie herojaus, o jam nereikėtų vaidinti,“ – sako Povilas.

„Laivas“ (rež. Jokūbas Lapinskas)

Po artimųjų netekties du broliai stengiasi išgyventi nykstančiame šeimos name. Nepriteklius, negebėjimas susitaikyti su praeitimi ir savarankiškai judėti į priekį tampa iššūkiu jų broliškai meilei.

„Mano gyvenime išaušo tokia diena, kai mano vyresnysis brolis nebegalėjo būti stipriu, viską žinančiu mano gyvenimo vedliu, aš pradėjau savęs klausti, ar aš galiu iš jo reikalauti būti būtent tokiu, nes man pačiam to reikia. Kurdamas šį filmą norėjau atskleisti meilės artimui ribas: ar reikia bandyti žmogų pakeisti, ar vis dėlto stengtis jį suprasti ir padėti savo buvimu šalia“, – asmeninės patirties filmo siužete neslepia režisierius Jokūbas Lapinskas.

Vieną pagrindinių vaidmenų filme atlikęs Džiugas tikina, kad dirbti su Jokūbu buvo malonumas. „Jokūbas yra toks režisierius, kuris vertina žaidimo ir atsitiktinumo svarbą. To lietuviškame kine labai trūksta. Jis leidžia tau elgtis taip, kaip tu elgtumeisi tam tikroje konkrečioje situacijoje ir realiame gyvenime. Nėra kažkokio scenarijaus“.

„Panspermija“ (rež. Mindaugas Docaitis)

Palikti amžinybėje, vyras ir moteris blaškomi po visatą, kur persipina erdvė ir laikas. Išlaisvinti nuo žemiško pasaulio jie pradeda jaustis vieniši, priklausomi nuo savo vizijų ir prisiminimų, vis dar suvaržyti savo žmogiškumo.

„Per šešerius metus akademinėje aplinkoje įgijau kino amato žinių, tačiau priėjau tam tikrą akligatvį – supratau, kad apie vizualų kino poveikį žinau per mažai. Tai pastūmėjo mane ieškoti naujų tiesų nesilaikant teorinių normų, tradicinių naratyvų, o papasakoti asmeninę istoriją per vaizdinius ir garsus“, – iššūkius prisiminė režisierius Mindaugas Docaitis.

Lietuvių kine mokslinė fantastika itin retas reiškinys. Filmo dailininkas pasakojo, kad sukurti visą vaizdą nebuvo lengva.

„Man tai buvo pirmas tokio dydžio projektas. Reikėjo labai daug žmonių, labai. Tačiau prisidėti sutikau iškart, nes šio žanro Lietuvoje itin trūksta, o ir man pačiam, mokslinė fantastika artima ir įdomi,“ – kalbėjo dailininkas.

„Stovintis vanduo“ (rež. Dagnė Gumbrevičiūtė)

Jauna pora atvyksta prie apleisto ežero. Staiga paaiškėja, jog ši vieta kupina moters vaikystės prisiminimų. Bandant naujai prisijaukinti vandenį, kuriame kadaise nuskendo jos tėvas, moters draugas patenka į realią grėsmę.

„Vandens vaidmuo mano šeimoje labai svarbus – bene pusė giminės skendo. Neaiškiomis aplinkybėmis tėčiui paskendus ežere, vis svarstau, kas iš tiesų įvyko“, – asmeninėmis patirtimis, įkvėpusiomis filmo siužetą, dalinasi režisierė Dagnė Gumbrevičiūtė.

Anonsas:

NBK konkursui nominuoti latvių režisierių filmai

„Kolektyvas.AŠ“ (rež. Adriana Roze)

„Nemigos užrašai“ (rež. Antons Barons)

NBK konkursui nominuoti estiški filmai

„Pilni namai“ (rež. Kristjan Holm)

„Nenuli ir Gogis“ (rež. Mariam Agladze)

„Gerasis ganytojas“ (rež. Evar Anvelt)

„Mitybos grandinė“ (rež. Mari Kivi, Liis Kokk)

Šiemet Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinei trumpametražių filmų programai „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK) buvo pateikti 59 filmai, iš kurių 33 darbai sukurti Lietuvoje, 12 – Latvijoje, 14 – Estijoje. Jaunųjų kūrėjų konkursui pateiktus filmus atrinko ir Tarptautinei žiuri vertinti pateikė Atrankos komisija (kino kritikai Neringa Kažukauskaitė ir Narius Kairys, prodiuseris Audrius Kuprevičius ir režisierė, NBK konkurso koordinatorė, Akvilė Gelažiūtė). Geriausią lietuvišką filmą ir geriausią viso konkurso nugalėtoją „Scanoramos“ metu rinks kompetentinga tarptautinė žiuri. Nugalėtojams bus įteikti Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ ir „Scanoramos“ įsteigti piniginiai prizai.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 8–25 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.