„Scanoramos“ trumpametražių filmų konkursinės programos bendras vardiklis – laikas

„Scanoramos“ konkursinės programos pristatymo pusryčiai/Organizatorių nuotr.
„Scanoramos“ konkursinės programos pristatymo pusryčiai/Organizatorių nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatė trumpametražių filmų konkursinę programą „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK), kurioje šiemet dėl geriausio filmo titulo varžysis 19 filmų. Tvirtėjant tarptautinėms nekomercinio europinio kino partnerystėms, šiemet konkursas praplėtė savo žemėlapį ir atvėrė duris visoms Baltijos jūros regiono valstybėms.

Programos pristatymo metu „Scanoramos“ vadovė Gražina Arlickaitė jauniesiems režisieriams linkėjo drąsiai žengti didžiojo kino link. „Labai džiaugiuosi, kad turime gražią tradiciją susitikti dar neprasidėjus festivalio šurmuliui. Mums rūpi atrasti jaunuosius talentus, juos pažinti ir padrąsinti – juk palaikymas, ypač žengiant pirmuosius kūrybos žingsnius, yra be galo svarbus. Į konkursą šiemet atkeliavo ne tik mūsų šalies kūrėjai ir artimiausi kaimynai iš Estijos bei Latvijos, bet ir darbai iš viso Baltijos regiono šalių. Manau, kad programa plėsis ir toliau, nes tik vienydamiesi galime sustiprinti Europos kino balsą“, – susirinkusius sveikino Gražina Arlickaitė.

Dar viena šių metų naujiena – tai konkursinę programą svečio teisėmis lydinti Islandijos trumpametražių filmų programa, kurią „Scanoramai“ pasiūlė Reikjaviko tarptautinis kino festivalis. Tikimasi, kad ši svečių programa taps nauja NBK tradicija, leidžianti kasmet prisistatyti skirtingų šalių kino festivalių trumpametražius filmus.

NBK konkursui pateiktas paraiškas vertino ir programą sudarė atrankos komisija, kurioje šiemet – kino prodiuserė Marija Fridinovaitė, Lietuvos kino centro atstovas, prodiuseris Audrius Kuprevičius, ir dukart konkurso laureatė, režisierė Klaudija Matvejevaitė.

„Dažniausiai iš filmų tikimės geros istorijos – scenarijaus, siužeto. Tačiau ne tai lėmė komisijos sprendimus. Dabar akivaizdu, kad konkursui atrinktuose darbuose istorija nėra tokia svarbi kaip jausmas. Ačiū, kad kuriate filmus apie jausmus, o ne apie įvykius“, – renginio metu sakė Klaudija Matvejevaitė.

Konkursui atrinkti lietuvių režisierių darbai

„Šviesus rytojus“, rež. Urtė Sabutytė

„Studijų metu turėjau progą pažinti siaubo žanro subtilybes ir konstravimo būdus – taip ir gimė šis filmas, kuriame siaubas dera su ironija. Gyvename nežinodami, kas laukia rytoj, juk bet kurią dieną viskas gali apsiversti. Apie tokį jausmą ir yra šis filmas“, – pristatydama savo darbą pasakojo Urtė Sabutytė.

Kadras iš filmo „Šviesus rytojus“
Kadras iš filmo „Šviesus rytojus“

„Laiku“, rež. Jorė Janavičiūtė

„Besimokant Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo apėmęs jausmas, kad tarsi vėluočiau pati paskui save. Paskui visus deadline`us, paskui kursiokus ir kolegas, juk jie visi, žinoma, yra daug geresni, talentingesni, gražesni už mane. Vėluoju ir paskui visas normas: „Jore, kur tavo vaikinas, kur anūkai?!“ O aš viską tik dar labiau stumiu tolyn... Iš viso šito jausmo ir gimė idėja filmui, kuris turėjo vadintis „Per vėlu“. Tačiau toks pavadinimas man pasirodė per daug fatališkas – juk dar yra vilties suspėti“, – atvirai dalinosi Jorė Janavičiūtė.

Kadras iš filmo „Močiutės blynai“
Kadras iš filmo „Močiutės blynai“

„Močiutės blynai“, rež. Vykintas Labanauskas

„Norime atkreipti žiūrovų dėmesį į svarbią socialinę problemą – pamirštus ir vienišus vyresnio amžiaus žmones. Šis animacinis filmas pasakoja apie močiutę, kuri kepa blynus ir kantriai laukia svečių. Įsivaizduokite tokį laukimą, kai tikriausiai niekas taip ir neateis“, – savo filmą pristatė Vykintas Labanauskas.

Kadras iš filmo „Kampas“
Kadras iš filmo „Kampas“

„Kampas“, rež. Klementas Davidavičius

„Lenkijos tailandietiško kikbokso čempionate treneris uždeda Beatkai apsaugas ir paruošią ją dvikovai. Suskambus varpui, Beatka žengia į priekį, o trenerio akys seka kiekvieną jos veiksmą. Man buvo labai įdomu panagrinėti trumpą akimirką, kai sportininkas grįžta po kovos atgal į savo kampą. Koks ryšys užsimezga tarp kovotojo ir trenerio būtent tuo metu? Kuriam pergalė tampa svarbesnė?“ – stiprius akimirkos išgyvenimus analizuoja Klementinas Davidavičius.

Kadras iš filmo „Vienas gyvenimas“
Kadras iš filmo „Vienas gyvenimas“

„Vienas gyvenimas“, rež. Marija Stonytė

„Šiam filmui mane įkvėpė labai stiprus jausmas, kai prieš penkerius metus prekybos centre pamačiau po gaubtu plasnojančius drugelius. Pasirodo, jais buvo prekiaujama. Drugeliams buvo taikoma nuolaida, nes jų trumpas gyvenimas jau ėjo į pabaigą. Norėjau papasakoti šios mažos gyvybės istoriją ir galbūt suteikti žiūrovui galimybę susimąstyti apie gyvybės grožį ir neišvengiamą laikinumą“, – pristatydama savo filmą kalbėjo Marija Stonytė.

Konkursui atrinkti kitų Baltijos regiono šalių filmai

DANIJA

A treatise of the human animal no. 38: Heartache, rež. Jacob Møller

The Casting of an Innocent Woman, rež. Jacob Thomas Pilgaard

ESTIJA

Winter in the Rainforest, rež. Anu-Laura Tuttelberg

LATVIJA

Therapy, rež.  Armands Začs

LENKIJA

Dam, rež. Natalia Koniarz

In a Lion, rež. Karol Lindholm

Tremors, rež. Dawid Bodzak

RUSIJA

The End of War, rež. Sergey Ramz

Complex Subject, rež.  Olesya Yakovleva

Syndrome I0, rež. Anastasia Braiko, Egor Sevastyanov, Anastasia Veber

SUOMIJA

Ride of Passage, rež. Katri Myllyniemi, Vilja Autiokyrö

ŠVEDIJA

We Retired People, rež. Tia Kouvo

VOKIETIJA

Ada Kaleh, rež. Helena Wittmann
Ma nouvelle vie européenne, rež. Abou Bakar Sidibé, Moritz Siebert

Geriausią lietuvišką filmą ir geriausią viso konkurso nugalėtoją „Scanoramos“ metu rinks kompetentinga tarptautinė žiuri. Nugalėtojams bus įteikti Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ ir „Scanoramos“ įsteigti piniginiai prizai. Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 7–24 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.