„Joks medalis neatpirks emocijų ir įtampos, kurių patyrėme ten dalyvaudami, – sako mintimis dar Saudo Arabijos smėlynuose esanti pora. – Ypač kai lenktynės mums prasidėjo taip tragiškai. Po to, ką ten patyrėme, tikrai niekas negalės pasakyti, kad buvo lengva, kad mums tiesiog pasisekė.“
Po sėkmingo finišo buvo labai jautru stebėti jūsų emocijas.
Emilija: Dvi savaites kasryt lipdami į bagį nežinodavome, kaip ta diena baigsis: kas nors sulūš ar ne, su kokiais rezultatais pasieksime finišą. Gyvenome jausdami didžiulę įtampą. Tik paskutinę dieną, artėjant prie ralio finišo, įtampa nuslūgo, tada ir pratrūko emocijos.
Arūnas: Rengdamiesi šiam Dakarui įdėjome daug pastangų. Dvejus metus gyvenome vien tuo. O jau pirma diena nekaip susiklostė. Todėl buvo labai gera pasiekti galutinį finišą. Dviese įveikti Dakarą man buvo emocionaliau nei tuos sykius, kai lenktyniavau vienas. Smagu, kad tai išgyvenome kartu. Labai džiaugiuosi dėl Emilijos. Žinau, kiek daug jai tai reiškia.