Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Veikiausiai, ši taisyklė tinka ir kalbant apie tai, kaip pandemija pakeitė mūsų intymų gyvenimą.
Pirmoji pandemijos banga mudu su vyru užklupo gana ekstremaliomis sąlygomis: jis buvo komandiruotėje užsienyje, o aš – namuose. Virusas tuo metu kėlė kone panišką siaubą. Vyrą, šiaip ne taip prasmukusį pro užsiveriančias valstybių sienas į Lietuvą keltu, pasitikau it raupsuotąjį – neapsikabinome ir nepasibučiavome tol, kol jis nenusivilko visų drabužių ir nepalindo po kone verdančiu dušu.
Bet kai jis iš ten išlindo – šlapias, nuogas ir labai pasiilgęs, supratome, kad pagaliau išmušė mūsų valanda. Vaikus giminaičiams buvome apdairiai išdaliję dar iki jo grįžimo, tad teliko ant kiemo vartų užsikabinti lentelę su užrašu „Karantinas iki balandžio 7 dienos.
Be reikalo netrukdyti“ ir pasinerti į dviejų savaičių trukmės medaus mėnesio malonumus. Retkarčiais stovėdami per 1,5 metro nuo kiemo tvoros santūriai – kaip kokia karališkoji pora – pamojuodavome pro šalį einantiems kaimynams. Šie, neslėpdami siaubo ir susižavėjimo, kėlė prieš mane savo skrybėles ir vadino dekabristo žmona – tais laikais retas šeimynykštis ryždavosi izoliuotis kartu su savo galimai užsikrėtusiu partneriu. Tai suteikė mūsų ryšiui dar daugiau ryškių spalvų.
Neišsipildžiusios prognozės
Nebuvome vieninteliai, įžvelgę pandemijoje pranašumų. Renginių, koncertų ir darbų netekusios šou pasaulio žvaigždės taip pat džiaugėsi pagaliau atradusios laiko šeimai ir vienas kitam. Kol vieni mylėjosi, kiti prognozavo. Demografai žadėjo pandemijos kūdikių bumą ir tikėjosi, kad gimdymo namus netrukus užplūs netyčiukų, atsiradusių po šitų priverstinių medaus mėnesių, besilaukiančios moterys.
Sociologai perspėjo, kad padaugės skyrybų: jas neišvengiamai sukels nuolatinė trintis tarp keturių sienų, kaip didinamasis stiklas išryškinanti nesutaikomus porų vertybinius skirtumus. Juokingiausia, kad nė viena iš tų prognozių neišsipildė.
Demografinis sprogimas neįvyko, netgi, priešingai – gimstamumas per tuos pandemijos metus akivaizdžiai sumažėjo. Lietuvoje 2020 m. gimė 3 tūkstančiais (arba 10 proc.) mažiau kūdikių nei 2019 m., o 2021 m. sausį, kai gimdymo namai turėjo pradėti skaičiuoti pavasarinio karantino netyčiukus, rezultatai buvo dar prastesni: lyginant su ankstesniu sausiu, vaikų sumažėjo net 13 procentų.
Panaši tendencija prognozuojama ir kitiems metams. Šie rodikliai atskleidė skaudžią ir kai kam galbūt netikėtą tiesą – pasirodo, seksas ir gimstamumas nėra taip tiesiogiai susiję, kaip iki šiol įsivaizdavome.
Nors tai vis dar vienintelis būdas pradėti kūdikį, ko gero, kūdikio pradėjimas nebėra svarbiausias sekso tikslas, veikiau – šalutinis jo efektas. Ir žmonija jau yra ganėtinai gerai įvaldžiusi kontracepcijos būdus, padedančius tokių efektų išvengti.
Nepasitvirtino ir prognozės dėl skyrybų. Lietuvoje 2020 m. buvo net 14,5 proc. mažiau skyrybų nei ankstesniais metais. Nežinia, ar tai lėmė šeimos vertybių renesansas, ar duris užvėrusios notarų kontoros, ar tiesiog pragmatizmas – kai taip ribojami kontaktai, juk visai patogu šalia turėti pašnekovą, pagalbininką ir nuolatinį sekso partnerį.
Na, taip, galbūt kasdien valgyti tą patį gerai pažįstamą ir kiek prėską patiekalą nėra pats smagiausias dalykas, bet vis tiek geriau, nei kęsti alkį. Galų gale, lytiniai poreikiai yra tokie pat fiziologiniai, kaip poreikis valgyti, gerti ar miegoti. Tad ar verta iš to tikėtis kažkokių fejerverkų?