Šėlstate koncerte ir staiga paskelbiamas oro pavojus: arenos atskleidė, kas vyktų po to

Pastaruose metu Lietuvoje vyksta nemažai masinių renginių – Vingio parke praūžė didžiulis Andriaus Mamontovo koncertas ir net du įspūdingi Jessicos Shy pasirodymai, pritraukę tūkstantines minias. Arenose taip pat griaudėja masiniai renginiai – netrukus pasirodys A$AP Rocky ir antrą šou Lietuvoje šiais metais surengsiantis Pitbull.

Žmonės.lt dėl komentaro apie oro pavojų masinių renginių metu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Administracijos civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas teigia, kad gavus įspėjimą renginio personalas turi būti pasirengęs tinkamai reaguoti ir suvaldyti didelius žmonių srautus.

„Renginio organizatoriai, savarankiškai turi įsivertinti renginio vietą, kokiu atstumu renginys yra nuo strateginio objekto arba kritinės infrastruktūros, tai yra ta kryptis kuria tikėtina kad vyktų oro ataka, atsižvelgiant į tai turi būti numatyti evakuaciniai algoritmai, kurie turi būti numatomi ir ne oro pavojaus metu, personalas turi būti pasiruošęs reguliuoti srautus, atverti papildomus praėjimus, turi turėti pasiruošę aiškias instrukcijas dalyviams kaip elgtis pavojaus metu. (pvz. Paskelbtas oro pavojus, išlikite ramūs nebėkite, eikite į x,x,x pusę ten darbuotojas su liemene nurodys kur eiti toliau.)

Renginio organizatorius taip pat turėtų susisiekti su artimiausios infrastruktūros valdytojais ir įsitikinti, kad renginio metu patalpos bus prieinamos, pasitikrinti jų talpą, bet nepriimti kaip konstantos, kad atsitikus įvykiui viskas išsispręs savaime. SVARBU paruošta komunikacija, aiškios instrukcijos dalyviams, kuria kryptimi eiti, nekelti panikos“, – Žmonės.lt komentavo Ž.Solovjovas.

Šiuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pateiktos rekomendacijos yra tokios:

ORO ATAKOS METU MASINIŲ RENGINIŲ METU ATVIRUOSE ERDVĖSE, PARKUOSE IR KITOS ATVIROSE TERITORIJOSE

Gavę perspėjimą apie oro pavojų, nedelsdami reaguokite į renginio organizatorių, apsaugos darbuotojų, policijos ar gelbėjimo tarnybų nurodymus. Išlikite ramūs, nepanikuokite ir nekelkite papildomos sumaišties aplinkiniams. Nebėkite chaotiškai ar prieš žmonių srautą, nes tai gali sukelti pavojingas spūstis ir sužeidimus.

Pagrindinis tikslas oro atakos metu – kuo greičiau pasitraukti iš atviros teritorijos ir pasiekti saugesnę vietą. Pirmiausia rinkitės artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, požeminę perėją, rūsį ar kitą tvirtą mūrinį ar gelžbetoninį pastatą. Jeigu priedangos greitai pasiekti negalite, ieškokite vietos, kuri bent iš dalies apsaugotų nuo skeveldrų ir smūgio bangos – reljefo pažemėjimo, griovio, pylimo, sienos ar kitos tvirtesnės uždangos.

Venkite atvirų aikščių, scenų, stiklinių konstrukcijų, reklaminių stendų, apšvietimo bokštų, laikinų statinių ir kitų objektų, kurie sprogimo metu gali griūti ar sužeisti skeveldromis. Nesibūriuokite vienoje vietoje ir nesustokite stebėti oro taikinių, dronų ar sprogimų. Neikite prie nukritusių objektų ar jų nuolaužų, jų nelieskite ir apie juos praneškite telefonu 112.

Jeigu sprogimai ar ataka prasideda netikėtai ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, nedelsdami gulkitės ant žemės, rankomis prisidenkite galvą ir kaklą, o po pirmųjų smūgių kuo greičiau judėkite į saugesnę vietą. Jei esate su vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ar asmenimis su negalia – padėkite jiems evakuotis ir nepalikite vienų.

Visą laiką stebėkite oficialią informaciją per GPIS pranešimus, LT72, Lietuvos radiją ir televiziją bei kitus oficialius informavimo kanalus ir vykdykite atsakingų institucijų nurodymus.

Oro pavojus „Žalgirio“ ir kitose arenose

Portalui Žmonės.lt atsakymus pateikė ir „Žalgirio“ arena:

„Galimos grėsmės atveju „Žalgirio“ arenoje būtų vadovaujamasi bendrais saugumo principais, galiojančiais visų ekstremalių situacijų metu. Paskelbus raudoną oro pavojaus signalą, renginys būtų stabdomas, o žiūrovai informuojami per arenos garso sistemą bei iš scenos ar aikštės pusės. Taip pat būtų aktyvuojami arenos informavimo ir evakuacijos signalai, padedantys operatyviai suvaldyti situaciją.

Svarbu pažymėti, kad „Žalgirio“ arena nėra priskiriama oficialioms priedangos vietoms. Esant poreikiui, žiūrovai būtų nukreipiami į artimiausią priedangą – Nemuno saloje esančią „Mokslo salą“, laikantis atsakingų institucijų rekomendacijų.“

Arenos atstovai taip pat pateikė atsakymą, kaip būtų elgiamasi dėl bilietų, jei paskelbus oro pavojų renginys nebegalėtų įvykti.

„Bilietų galiojimo ir grąžinimo sąlygos kiekvienu atveju priklauso nuo renginio organizatoriaus ir bilietų platintojo, todėl galutinę informaciją pateikia būtent jie.

Kalbant apie Kauno „Žalgirio“ organizuojamas rungtynes, rungtynės būtų perkeltos į kitą dieną ar laiką, o jau įsigyti bilietai galiotų naujai datai. Jei dėl pasikeitusios datos žiūrovai renginyje dalyvauti nebegalėtų, tuomet jiems būtų sudaryta galimybė susigrąžinti už bilietus sumokėtus pinigus pagal galiojančią tvarką“, – praneša jie.

„Arena Vilnius“ apsaugos vadovas Šarūnas Žukauskas teigia, kad kai kuriais atvejais renginiai gali būti stabdomi. Arena yra pasiruošusi garsinius įrašus lietuvių ir anglų kalbomis, kurie skambėtų ir praneštų apie oro pavojų arenoje esantiems žmonėms. Be to, arenos lankytojams būtų nurodytos konkrečios priedangos, esančios arčiausiai arenos.

„Gavus raudoną oro pavojaus signalą, renginys būtų stabdomas, o žiūrovai evakuojami iš arenos, nukreipiant srautus į artimiausias priedangas Vilniuje.

Prasidėjus pastato evakuacijai, žiūrovai turėtų nepanikuoti, klausyti apsaugos darbuotojų ir kito arenos personalo nurodymų bei judėti link arenos išėjimų, o išėjus – vykti link artimiausių priedangų Vilniaus mieste“, – Žmonės.lt komentavo jis.

Klaipėdos „Švyturio“ arenos atstovai taip pat pateikė sąrašą artimiausių vietų, kuriose yra priedangos.

„Jeigu per renginį yra gaunamas raudonas oro pavojaus signalas, tai reiškia, kad visi nedelsdami turi skubėti į priedangą ar saugią vietą ir laukti tolimesnių nurodymų. Apie pavojaus pabaigą bus informuota atskiru pranešimu. Tokio signalo atveju renginys yra stabdomas ir visi renginio dalyviai, įskaitant ir žiūrovus, privalo nedelsiant skubėti į artimiausią priedangą arba saugią vietą“, – Žmonės.lt informavo jie.

Arčiausiai „Švyturio“ arenos esančios priedangos:

Prioritetas – likimas pastato viduje

Į Žmonės.lt užklausą sureagavo ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Jolita Orentaitė. Ji teigia, kad masinių renginių metu yra bendradarbiaujama su organizatoriais, todėl ir institucijos yra parengusios rekomendacijas dėl pasirengimo ir veiksmų oro pavojaus metu.

„Rekomenduojama organizatoriams dar prieš renginį įvertinti galimas grėsmes, numatyti apsaugą galinčias suteikti vietas, į kurias būtų nukreipiami dalyviai, įvertinti jų dydį, suplanuoti žmonių srautų valdymą, paskirti atsakingus asmenis bei numatyti, kokiomis priemonėmis būtų informuojami renginio dalyviai.

Taip pat rekomenduojama iš anksto koordinuoti pasirengimo priemones su savivaldybe, įvertinti artimiausių priedangų ar kitų apsaugą galinčių suteikti vietų prieinamumą bei užtikrinti, kad renginio personalas, savanoriai ir apsaugos darbuotojai žinotų savo funkcijas oro pavojaus atveju“, – Žmonės.lt teigė ji.

Patys organizatoriai turi būti pasirengę veiksmų planą, kuriame būtų aiškūs punktai, kaip turėtų būti užtikrinamas renginio dalyvių saugumas, jų informavimas ir nukreipimas į saugią vietą.

„Plane turėtų būti numatyti atsakingi asmenys, ryšio ir informavimo kanalai, renginio teritorijos schema, dalyvių srautų valdymas, artimiausios priedangos ar kitos saugesnės vietos, galimi pasitraukimo keliai, sprendimo dėl renginio sustabdymo ar nutraukimo priėmimo tvarka ir veiksmai, kuriuos turi atlikti renginio personalas.

Renginių dalyviams svarbu žinoti, kad gavus perspėjimą apie oro pavojų pirmiausia reikėtų vykdyti renginio organizatorių, apsaugos darbuotojų, policijos ar kitų atsakingų tarnybų nurodymus. Būtent jie konkrečioje vietoje geriausiai žino numatytus veiksmų planus ir gali nukreipti žmones į saugiausias vietas“, – teigiama komentare.

Tiesa, planas dalyvius išvesti į saugią vietą priklausytų tiek nuo renginio, tiek nuo situacijos. Vieno tinkamo scenarijaus nėra.

„Tačiau bendras principas išlieka tas pats – gavus raudono lygio perspėjimą apie oro pavojų žmonės turėtų išlikti ramūs, nepanikuoti ir vykdyti organizatorių bei atsakingų tarnybų nurodymus.

Paprastai tokioje situacijoje būtų stabdomas renginys, sustabdomi pasirodymai ar kita veikla scenoje, dalyviai informuojami per renginio komunikacijos priemones, o žmonės organizuotai nukreipiami į iš anksto numatytas apsaugą galinčias suteikti vietas.

Priklausomai nuo konkrečios vietos, apsaugos vietos gali būti priedangos, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, požeminės perėjos, rūsiai, tvirti pastatai, patalpos be langų, daubos atvirose erdvėse ar kitos vietos, galinčios suteikti apsaugą nuo skeveldrų ir smūgio bangos poveikio.

Svarbu pabrėžti, kad tokiose situacijose žmonės turėtų vengti chaotiško judėjimo, nesistengti savarankiškai priimti sprendimų, kurie galėtų sukelti papildomą sumaištį, ir vadovautis tuo metu pateikiama oficialia informacija“, – teigia J.Orentaitė.

Įdomu ir tai, kad kartais kaip priedanga gali tarnauti tas pats pastatas, kuriame esama.

„Priedanga yra statusas, kurį suteikia savivaldybė, įvertinusi, ar pastatas atitinka nustatytus reikalavimus. Todėl ne kiekviena arena ar didelis pastatas automatiškai yra priedanga.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad oro pavojaus atveju gyventojams rekomenduojama vykti ne tik į priedangas, bet ir į kitas saugias vietas. Tvirtas pastatas dažnu atveju gali suteikti gerokai didesnę apsaugą nei buvimas atviroje erdvėje.

PAGD rekomendacijose numatyta, kad uždarose patalpose vykstančių renginių metu oro pavojaus atveju pirmenybė teikiama likimui pastate, judėjimui į vidines patalpas, rūsius, cokolinius aukštus ar kitas saugesnes vietas, esančias toliau nuo langų ir stiklo konstrukcijų.

Todėl konkrečios arenos, stadiono ar kito renginio objekto panaudojimas priklausytų nuo jo konstrukcinių savybių, vidaus erdvių, parengtų saugumo planų ir atsakingų institucijų sprendimų konkrečioje situacijoje.“