„Alžyras – įdomi šalis, kurioje vienas nepatranzuosi, bet sutiksi daug draugiškų žmonių, – nusišypso iš beveik dvi savaites trukusios kelionės grįžęs aktorius Sakalas UŽDAVINYS (62). – Tačiau visiems siūlyčiau daugiau laiko skirti Sacharos dykumai, o ne didiesiems šalies miestams.“
SENELIO KELIAIS. Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo narys Jonas Nekrašius, planuodamas vykti į Alžyrą, prisiminė mano senelio Vinco Uždavinio fotografijų negatyvus, padovanotus Šiaulių fotografijos muziejui. Senelis itin mėgo keliauti, lankėsi ir Alžyre, jį aprašė 1932-aisiais išleistoje knygoje „10 000 kilometrų“, pasakojančioje apie Europą ir Šiaurės Afriką. Kita knyga buvo „Europa iš automobilio“ – įsivaizduokite, tais laikais senelis su draugu apvažiavo Europą automobiliu.
Mane iki šiol stebina tos kartos smalsumas. Deja, po dešimties metų tremties jis jau negalėjo lengvai keliauti, bet vis tiek spėjo pasidairyti po pasaulį. Išvyka į Alžyrą man tapo dar vienu ypatingu ryšiu su seneliu, kuris buvo nepaprastai šviesi asmenybė. Kelionės jam visada buvo prioritetas. Žinau, kad po Alžyrą keliavo su kunigų grupe, bet spėjo ne tik šventus objektus aplankyti – palakstė ir į šonus (juokiasi). Tiesa, mes su grupe tik dalį senelio maršruto užkabinome – Alžyras yra milžiniškas. Tačiau aš už senelį įkėliau koją į Sacharos dykumą, kurioje jis nesilankė.