Serbijoje viešėjusią Dainą Bilevičiūtę šokiravo „postsovietinis“ viešbučio darbuotojų elgesys: „Nieko sau...“

Atskridusi į Serbiją D.Bilevičiūtė turėjo planų apžiūrėti jos sostinę Belgradą, tačiau oras buvo ypač prastas – buvo taip apsiniaukę, kad nuo tilto nepavyko net pasigrožėti Dunojumi. Todėl teko traukti tiesiai į pagrindinio tikslo vietą, Daina su mokinėmis vyko į konkursą Novi Sado mieste, kuriame moteris lankėsi jau antrą kartą.

„Novi Sadas – didelis industrinis miestas, kuriame verda ir kultūrinis gyvenimas, būtent ten vyksta ir muzikinis konkursas vaikams iki 15 metų, renkama geriausia daina. Jis transliuojamas net per televiziją, todėl suvažiuoja jaunieji dainininkai iš daugybės šalių. Aš vykau su savo mokinėm, jos atliko dvi dainas – vieną lietuvišką ir vieną anglišką“, – Žmonės.lt pasakojo Daina.

Dainos, kurias atlieka konkurso dalyviai, turi būti mažai girdėtos, todėl vokalo mokytoja vienai iš mokinių parinko lietuvišką „Boružėlė septintaškė“. Ir neprašovė – daina sulaukė neįtikėtinos sėkmės.

„Sekėsi labai gerai, su mokinėmis gavome antrą ir trečią vietas, nors, manau, kad anglišką dainą dainavusi mokinė buvo verta pirmosios. Tačiau šitame konkurse, kaip kokioje „Eurovizijoje“, sėdi daug komisijos narių iš Balkanų šalių ir balsuoja vieni už kitus. Nepaisant to, džiaugiamės rezultatais, aš net nesitikėjau, kad visiems taip patiks „Boružėlė septintaškė“. Dalyviai iš Juodkalnijos net paprašė dainos fonogramos“, – džiaugėsi pašnekovė.

O kol turėjo laisvo laiko, Daina stengėsi patyrinėti miestą, kuriame pilna istorinių paminklų.

„Novi Sadas padalintas į tris dalis, daugiausia laiko praleidome barokinėje jo dalyje, kurioje labai daug istorinio paveldo – ir vienuolynas, ir vynuogynai, bažnyčios... Įspūdinga vieta, bet konkursas užėmė daugiausia laiko, negalėjau sau leisti visą dieną turistauti“, – sakė D.Bilevičiūtė.

Pasiteiravus, kokios vietinių pramogų ir maisto kainos, Daina pasidžiaugė, kad daug išleisti nereikėjo. Restoranuose galima pavalgyti kur kas pigiau nei Lietuvoje.

„Restoranuose kainos labai įvairios, sakyčiau, kad centre pavalgyti galima už 7–15 eurų. Bet yra ir prabangesnių patiekalų, pavyzdžiui, šviežias tuno kepsnys kainuoja apie 24 eurus. Tačiau parduotuvėje tą patį gali nusipirkti už 6 eurus. Atkreipiau dėmesį, kad prekybos vietose labai daug vaisių – granatų, ananasų, o kainos už didelius kiekius vos po 1–2 eurus“, – stebėjosi ji.

Svečiuodamasi Serbijoje vokalo mokytoja norėjo išbandyti kuo daugiau vietinių patiekalų. Tiesa, beveik visi jie su mėsa. Ją serbai mėgsta ruošti kone visais įmanomais būdais.

„Patys serbai sako, kad jų nacionalinis patiekalas – mėsa. Jos išties daug, kokios tik nori – ir vytintos, ir virtos, ir keptos... Pusryčiam duodavo dar ir pašteto, kartais net nesuprasdavau, ką valgau, bet viskas buvo tikrai skaniai paruošta, o porcijos milžiniškos. Viename restorane aš užsisakiau šonkaulius, tai pajėgiau tik pusę porcijos suvalgyti. Drąsiai galima dviem užsisakyti vieną ir sočiai pavalgyti. Pilna čia ir saldumynų, kurių aš visiškai nemėgstu, nors, pažiūrėjus į mane, gal atrodo ir keista“, – juokėsi Daina.

Visgi, vedama smalsumo, moteris paragavo ir mažiau mėgstamus dalykus. Ir ne veltui – liko nustebinta.

„Paragavau jų baklavos ir likau maloniai nustebinta, ji buvo gaivi ir net saldžiarūgštė, o juk kokioje Turkijoje įprasta, kad tai labai saldus desertas“, – teigė ji.

Daina negailėjo komplimentų vietos gyventojams, sakė, kad jie buvo nuolat pasirengę padėti, tačiau dalis žmonių vis dar įstrigę postsovietinio mąstymo spąstuose. Tai labiausiai pasijautė viešbutyje, kuriame ji viešėjo.

„Viešbutis, kuriame buvau apsistojusi, buvo tvarkingas, bet labai jautėsi postsovietinė tvarka. Žinoma, gal daug kas priklauso ir nuo to, kas tuo metu dirba... Vienas vyresnis darbuotojas labai mėgo aiškinti – tai to nedaryk, tai to neliesk, ten nesėdėk. Bet ir jaunesnė darbuotoja turėjo savo reikalavimų, pamenu, kad sėdėjome laukiamajame ant fotelių ir šnekučiavomės apie darbus, o mus atėjo ir pradėjo tildyti. Galvojau, na, nieko sau... Keista, nes šiaip serbai pasirodė labai malonūs ir paslaugūs. Gatvėje kažko paklausus iškart parodo ir atsako angliškai, nustebino, kad ne rusiškai. Apskritai jie tokie kuklūs, paprasti“, – kalbėjo Daina.

Atlikėją nustebino ir tai, kad viešbutyje buvo reklamuojama, kad visiems apsistojusiems priklauso ir SPA paslaugos. Tačiau tuo moteriai pasinaudoti taip ir nepavyko.

„Mums priklausė SPA, bet kai turėjome laisvesnę valandėlę paaiškėjo, kad negalim eiti, nes viskas užimta. Tai buvo nesuvokiama, bet negaišom laiko didelėms diskusijoms ar aiškinimuisi. Vizualiai tas viešbutis buvo išties prabangus... Na, bet buvo labai patogioje mums vietoje, prie pat konkurso vietos, tikriausiai todėl organizatoriai jį ir užsakė“, – kalbėdama su Žmonės.lt svarstė Daina Bilevičiūtė.