Serialo „Raganius“ žvaigždė Henry Cavillas: 200 kitų jam neprilygo

Gruodžio pabaigoje pasirodęs „Netflix“ serialas „Raganius“, sukurtas pagal Sapkowskio knygas, vienus supykdė (ypač prisiekusius aštuonių apsakymų ir romanų apie herojų gerbėjus), kitus sužavėjo, trečius paliko nieko nesupratusius. Reklamuotojai lygino jį su „Sostų karais“, tačiau rašytojo gerbėjai peikė serialo kūrėją Lauren Schmidt už perdėtą feminizmą, autoriaus tekstų suprimityvinimą ir aktorių atranką, o pagrindinį herojų, raganių Geraltą, suvaidinusį Cavillą – už pernelyg dailų veidelį, išpuoselėtą figūrą, įdegio pėdsakus ir holivudinę šypseną. Tačiau serialo reitingai puikūs, per kelias dienas jis tapo vienu iš populiariausių „Netflix“ praėjusių metų kūrinių. Įkandin jo rekordinio populiarumo pasekė studijos „CD Projekt RED“ žaidimas „Raganius 3. Laukinė medžioklė“, o Sapkowskio knygos „Amazon“ internetiniame knygyne perkamos geriau nei J. K. Rowling, Stepheno Kingo ir Williamo Shakespeare’o. Vienas iš serialo vykdomųjų prodiuserių Tomaszas Baginskis pripažino padarytas klaidas – ypač pritaikant scenarijų, už ką labiausiai peiktas „Raganius“, ir pažadėjo, kad antrajame sezone (bus parodytas ateinančiais metais) jos bus ištaisytos.

Skeptikus, nepatenkintus pagrindinio vaidmens atlikėju, nuramino pats „Geralto tėvas“ – lenkų fantasy klasikas Andrzejus Sapkowskis, interviu kino, televizijos ir interneto televizijos portalui „CinemaBlend“ sakydamas esąs daugiau nei patenkintas Cavillo įkūnytu raganiumi. „Jis – tikras profesionalas. Filme „Žiedų valdovas“ Viggo Mortensenas suteikė savo veidą Aragornui, lygiai taip pat Henry tapo tikru Geraltu – visiems laikams.“

Aktorių vertina ir serialo kūrėja. Ji pabrėžia, kad iš 200 pretendentų pasirinktas Cavillas įkūnija visas Geralto savybes. „Raganiaus“ pasaulyje jis ne naujokas – žaidęs žaidimus (yra didelis kompiuterinių žaidimų gerbėjas, jei tikėtume interviu, mėgstamiausias – „Total War: Warhammer II“), perskaitęs visas aštuonias Sapkowskio knygas apie Baltąjį Rivijos vilką. Puiki fizinė forma – jo vizitinė kortelė, o balso tembrą ir manierą giria net tie, kuriems jo vaidmuo nepatiko.

Rengdamasis vaidinti Geraltą aktorius ne tik atkakliai treniravosi sporto salėse, bet ir beveik badavo, o filmuodamasis scenose, kur jo herojus pasirodo nuogu torsu, atsisakė net skysčių. Sako galiausiai pradėjęs net užuosti vandenį: sausai badauti – sunku, bet suplonėjusi oda dar labiau išryškina raumenis.

Aktorius pasakoja, kad dienos be vandens buvusios nelaimingiausios jo gyvenime. Bet valios jam netrūksta. Mokydamasis prestižinėje Stou internatinėje mokykloje (kilęs iš Džersio, taigi, holivudinė šypsena – nepelnyta pretenzija, aktorius – tikras britas) dėl traumos metė regbio žaidėjo karjerą ir priaugo nemažai svorio, jį net erzino vadindami riebiuoju Cavillu. O devyniolikos gavo pasiūlymą filmuotis „Grafo Montekristo“ ekranizacijoje. Viena sąlyga – norėdamas vaidinti Albertą, turėjo numesti dešimt kilogramų. Taip prasidėjusi transformacija pavertė aktorių vienu iš įspūdingiausių veiksmo ir istorinių filmų herojų. Ir viena iš seksualiausių nūdienos žvaigždžių.

Juostose „Nemirtingieji“ ir „Žmogus iš plieno“ jis demonstravo tokį aštuonių kubelių pilvo presą, kokį turi gal tik kūno rengybos profesionalai. „Riebusis Cavillas“ buvo pamirštas visiems laikams. Vaidinti „Nemirtinguosiuose“, paremtuose graikų mitais, jis sutiko nė neperskaitęs scenarijaus – visada domėjosi senovės istorija. Treniravosi po aštuonias valandas kasdien, penkias dienas per savaitę ir nuolat siųsdavo prodiuseriams savo torso nuotraukas, patvirtinančias puikią sportinę formą. Filme visi aktoriai vyrai pasirodo be marškinių ir nepaskelbtose varžybose nugalėjo Cavillo Tesėjas.

Dar labiau jis pasistengė dėl „Žmoguje iš plieno“ įkūnyto Supermeno: Henry Cavillas pirmasis ne amerikietis, suvaidinęs šį superherojų, ir pirmasis po Christopherio Reeve’o, įkūnijęs Klarką Kentą keliuose filmuose. Pareiškęs, kad specialiaisiais efektais žiūrovų neapgausi, vėl apsigyveno sporto salėje. Ir išsireikalavo, kad šįkart pasirodys nedepiliuota krūtine, – „Nemirtinguosiuose“ teko šalinti plaukus. Beje, komiksai – dar viena jo aistra nuo vaikystės. O jei nebūtų tapęs aktoriumi, būtų stojęs į kariuomenę.

Žurnalo „Žmonės“ prenumeratą rasite paspaudę ČIA.