Arthuras CONANAS DOYLE’IS (1859–1930) – škotas, tapęs britų tautos herojumi. Vargiai mus taip domintų Viktorijos laikų Anglija, jei ne šaunusis detektyvas Šerlokas Holmsas.
NEAPYKANTA. Tik drevėje gyvenantis atsiskyrėlis nėra skaitęs Šerloko Holmso istorijų. Net paminklai statomi ne rašytojui, o jo herojui. Gal žmonėms atrodo, kad Doyle’is ir Holmsas – tas pats asmuo? Panašumo esama, tačiau autorius nekentė savo personažo, vis ieškojo progos jo atsikratyti ir, Šveicarijoje aptikęs Raichenbacho krioklius, pasiuntė Holmsą mirti. Doyle’is norėjo būti vertinamas už savo istorinius romanus, tik jų niekas negyrė ir nepirko. Tad atėjo diena, kai teko atgaivinti populiarųjį seklį: poreikis sočiai gyventi buvo stipresnis už savimeilę.
MEDICINA. Jis buvo panašus ir į Vatsoną – rašantį gydytoją. Doyle’is ilgai studijavo mediciną, tik vis negalėjo suprasti, kas jį traukia: domėjosi sifilio gydymu, psichikos negaliomis, akių ligomis, dirbo laivo chirurgu. Ėmėsi privačios praktikos, tačiau ligoniai prie durų nesirikiavo. Todėl kartą pas save apgyvendino šeimą, kuri liko be namų dėl meningitu sergančio vaiko priepuolių. Berniukas mirė, bet Doyle’is pamilo jo seserį Louise Hawkins, o šioji – gydytoją. 1885-aisiais jie susituokė.