Dalios jubiliejus, Aušrinės vestuvės, Sigitos sūnaus krikštynos, praėjusį penktadienį – Aušrinės gimtadienis... Ši vasara jums – nesibaigianti šventė! Ar dažnai susitinkate kasdienybėje, be specialių progų?
Aušrinė: Gana dažnai. Tik dabar, kai Dalia ir Siga turi mažų vaikų, sunkiau susiderinti, kad visos galėtume. Tačiau stengiamės puoselėti tą stiprų mūsų ryšį.
Sigita: Dabar, kai turime antrąsias puses, progų pasimatyti dar daugiau: kartu švenčiame ne tik viena kitos, bet ir mūsų tėvų, vyrų, vaikų gimtadienius. Kai galime, važiuojame palaikyti krepšinį žaidžiančių Aušrinės ir Ievos. Sakyčiau, iš mūsų keturių jos dabar labiausiai užsiėmusios, nes studijuoja, dirba, sportuoja. O mudvi su Dalia – motinystės atostogose: aš auginu vienų metų Nojų. Dalia derina darbus su vienų metų Mėjos ir trejų Atėnės priežiūra.
Ieva: Labai myliu vaikus, man vyresniąsias seses norisi pamatyti dar ir todėl, kad tada galiu pasidžiaugti jų atžalomis.
Dalia: Kai turiu laiko ir galiu su kuo nors susitikti, pirmiausia susisiekiu su sesėmis. Su dukromis einu į kavinę – klausiu, gal ir kuri nors iš seserų norėtų prisijungti. Gal nebepavyksta tiek daug nuveikti kartu kaip tada, kai dar visos gyvenome tėvų namuose, bet, sakyčiau, vis tiek dažnai pasimatome.
Nors tada, įtariu, buvo visko – ne tik idiliška santarvė?
Sigita: Augdamos su Dalia buvome geriausios draugės. Mūsų ryšys buvo labai artimas, viena apie kitą viską žinojome. Tačiau ir peštynių, tampymo už plaukų neišvengdavome.
Dalia: Paauglės esame kartu sprukusios iš namų, nes norėjome nueiti į kažkokį televizijos šou. Prisimenu, kaip gatvėje pasivijusi mama mudvi
.