„Šeškių“ narė I.Martinkėnaitė – apie didelius pokyčius: „Kartais žemė slysta iš po kojų ir nieko negali padaryti“

Pastaruoju metu grupės „Šeškės“ narė Ingrida Martinkėnaitė buvo nusprendusi atvirų interviu nedalinti, o to priežastis – nelengvas, pokyčius atnešęs pereinamasis laikotarpis, viešai nesiskundžiant, neeskaluojant ir tokiu būdu apsaugant save bei savo šeimą.

Prieš porą mėnesių tiek žiniasklaidoje, tiek socialinėje erdvėje nuskambėjo naujienos, jog legendinė grupė „69 danguje“ keičia savo pavadinimą į „Šeškes“. Narių sąstate nebelieka Nijolės Pareigytės, tačiau Ingrida tvirtina – pykčių tarp scenos partnerių per du gyvavimo dešimtmečius niekuomet nebuvo, nepaisant kartu praeitų etapų ir įveiktų išbandymų.

„Nebūdavo tarp mūsų pykčių. Tie dvidešimt metų – nerealus laikas, mano gyvenimo dalis, kuriai atiduota viskas. Atrodydavo, kad gyvenimas eina šalia, nes visais savaitgaliais ir šventėmis esi darbuose. Praėjom daug etapų ir išbandymų, vienu metu buvo labai sunku, neturėjom koncertų, teko galvoti apie kitokius užsiėmimus, buvom sustabdžiusios veiklą, bet po to savo jėgomis, dideliu noru ir entuziazmu grįžom, nes jautėm, kad dar ne viską sudainavom“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Pokalbiai prie jūros. Atostogų ritmu“ pasakojo moteris.

Prisimindama savo atsiradimo grupėje aplinkybes, Ingrida dalijosi šypseną sukeliančia istorija, kaip Karina Krysko baiminosi jos užklausti, ar norėtų prisijungti prie tuomet sugalvojo projekto, vėlei virtusio visiems puikiai žinoma muzikos grupe. Visgi, pasirodyti prieš publiką Ingrida svajojo nuo vaikystės, tik anuomet dominusi sritis – kur kas netradiciškesnė.

„Aš vaikystėje norėjau būti oro akrobate. Užsiiminėjau ir gimnastika, ir šokiais, tos svajonės buvo realios ir net turėjau pasiūlymą dirbti cirke, tik dėl jo būtų reikėję apleisti mokslus, todėl tėvai mane atkalbėjo. Visgi vėliau, kartu su Karina šokome vienoje trupėje, buvom geros draugės ir ji vieną dieną priėjo prie manęs ir sako „Man atrodo, tu tikrai nesutiksi, nežinau kaip tau pasiūlyt, bet sugalvojau tokį projektėlį ir ieškau grupei narių“. O aš iškart sutikau“, – istorija dalinosi muzikos atlikėja.

Ingridos įvardintas „projektėlis“ virto į du dešimtmečius praleistus scenoje, būriui gerbėjų kartu mintinai traukiant dainų eilutes. Koncertai, užsakymai, pilnutėlės arenos – visa ši šlovė, pasak dainininkės, reikalauja didžiulio rutinos balanso, jog grįžus po pasirodymų vidury nakties, rytojaus dieną susirinktum save į visumą. Visgi, iššūkių būta ne tik Ingridos karjeroje, bet ir asmeniniame gyvenime, apie kuriuos moteris šneka itin jautriai, pripažindama, kad permainos ateina savaime ir po kiekvienos audros nušvinta saulė.

„Pastarieji dveji metai buvo vieni sudėtingiausių, kai atrodė, kad viskas yra gerai, bet žemė ėmė slysti iš po kojų ir nieko negali dėl to padaryt. Lieka tik susitaikyt ir bandyti išgyventi, rasti balansą, nenueiti į pykčius, į depresiją, rasti užsiėmimą. Man buvo gerai daugiau dirbti, būti su vaikais, užsimiršti, negalvoji, nes kitaip būtų dar sunkiau. Gali gailėtis savęs ir viso savo gyvenimo, gali stoti į aukos poziciją, klausti kodėl taip nesiseka, kodėl aš, bet tokį įprotį reikia braukt į šoną. Dabar kažkiek ramiau, išlaukiau to momento, kai išgirdau save, supratau ko noriu. Permainos ateina savaime ir horizonte pasidaro šviesiau“, – jautriai atviravo Ingrida.

Apie keliones su dukromis, darbo ir poilsio balansą, asmeninio gyvenimo pokyčius bei dvidešimties metų scenoje jubiliejaus proga rengiamus koncertus – pokalbyje su Ingrida Martinkėnaite jau šį šeštadienį, 16:30 val. per Lietuvos Ryto TV.