Sesuo Viktorija Voidogaitė: apie netekties skausmą, pasikeitusį pasninką ir Kalėdas vienuolyne
„Gal per adventą mums visiems reikia ne tik maisto, bet ir socialinių medijų, paikų skaitalų ar plepalų pasninko? Gal būtų lengviau pažinti Dievą kasdienybėje“, – svarsto Nukryžiuotojo Kristaus seserų bendruomenės vienuolė, edukologė, katalikiško vaikų darželio „Mažutėliams“ įkūrėja, knygos „Ir tarp puodų vaikšto Dievas“ autorė Viktorija Voidogaitė.
Viktorija, kaip atrodo vienuolyno Kūčios?
Kalėdos mums yra daugiau nei Kūčių ar Kalėdų stalas. Stalas tėra vieta susitikti. Juk istorijoje būta laikų, kai nebuvo ką padėti ant stalo, bet žmonės susitikdavo ir įvykdavo Kalėdos, kurias prisimindavo dešimtmečiais. Taigi svarbu, kad širdžių susitikimo neapsunkintų stalo valgiai. Už juos daug svarbiau iki to laiko atkurti santykį su artimaisiais, kad galėtume per Kalėdas vienas kitam į akis pažiūrėti su atleidimu ir ramybe.
Kodėl per šventes dauguma persistengia su maisto ruoša ir vaišėmis?