Severas Švedas: „Judėjimas – ne prabanga, o būtinybė“

Ką daryti, kad judėjimas taptų natūralia gyvenimo dalimi, savaime suprantamu dalyku? „Yra taisyklė, kuri gali padėti: per dieną judėti daugiau, nei sėdėti. Skamba paprastai, bet šiais laikais, kai daugelis dirbame sėdimą darbą, gali nebūti taip lengva, – pastebi specialistas. – Taip pat siūlyčiau mažiau treniruotis, o daugiau tiesiog judėti, žaisti, smalsauti. Treniruotė dažnai sugretinama su specifinės kūno dalies ar įgūdžio ugdymu. Mūsų gyvenime tai tampa gana izoliuota veikla: pusę dienos sėdime, tuomet skiriame valandą treniruotei ir grįžtame sėdėti toliau. Tačiau viskas gali pasikeisti, jei pradėsime gilintis į fiziškumo temą. Tuomet pamatysime, kad fizinis krūvis gali būti ne tik eikvojantis, bet ir atkuriantis ar balansuojantis.“

Severas Švedas atkreipia dėmesį, kad judėjimo stoka daro didžiulį neigiamą poveikį fizinei sveikatai: ilgainiui sukelia kraujotakos sutrikimų, silpnina širdies veiklą, mažina raumenų jėgą, kartu prisideda prie antsvorio ir nutukimo. „Žala neapsiriboja tik fiziniu lygmeniu – ilgai nejudant, emocinė ir psichikos sveikata irgi nukenčia: padidėja nuovargis, sumažėja motyvacija, stiprėja polinkis į depresiją bei nerimą, – vardija gresiančias problemas. – Judėjimas yra svarbiausia mūsų natūralios būklės dalis, todėl kai iš savęs šią galimybę atimame, patiriame kūno ir proto nuosmukį. Pabandykime atsigulti ir mėnesį nejudėti. Kas bus? Tiesiog pradėsime palaipsniui nykti.“

„Judėjimas sukuria dinamišką dialogą tarp kūno ir proto, kurio metu ne vien stiprėja raumenys, sąnariai, širdies ir kraujagyslių, imuninė sistemos, pagerėja bendra sveikatos būklė, bet ir gilėja žinios apie save. Cheminiu lygmeniu – ląstelės gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, tai suaktyvina energijos gaminimą ir gerina hormonų pusiausvyrą, vadinasi, suteikia daugiau gyvybingumo, – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas. – Dėmesingai judėdami, mes galime geriau suvokti, kaip įvairios kūno dalys kartu veikia, formuoti jų jautrumą. Yra toks terminas „kinestetinis malonumas“ (angl. kinesthetic pleasure): jis nusako teigiamus organizmo pojūčius, atsirandančius judant naujais, dar nepatirtais būdais. Taigi, judėjimas gali tapti ir fizine, ir psichologine savęs tyrinėjimo forma. Tuo metu išsiskiriantys neuropeptidai – ne tik endorfinai, bet ir dopaminas, serotoninas – mažina stresą, kelia nuotaiką ir skatina smegenų neuroplastiškumą, kuris padeda mums prisitaikyti prie naujų iššūkių, gerina atmintį, psichikos sveikatą.“

Labai svarbu kiekvienam atrasti tinkamą, teikiančią džiaugsmo judėjimo formą, nes mūsų kūnai, dabartinė būklė, amžius ir interesai – skirtingi. „Galbūt jums labiausiai patinka žygiai gamtoje, šokiai, joga ar tiesiog ilgi pasivaikščiojimai. O gal pradėsite nardyti ar šokti – vertinga viskas, kas padeda išlikti aktyviam ir sveikam, – pasakoja. – Svarbu patirti judėjimo įvairovę ir atrasti veiklų, kurios teiktų energijos, gerintų savijautą ir lengvai įsilietų į kasdienybę. Beje, brandesnis amžius neturėtų būti kliūtis pradėti judėti. Priešingai, aktyvumas vyresniems žmonėms dar svarbesnis, nes padeda išlaikyti kaulų ir raumenų tvirtumą, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda kovoti su sąnarių sustingimu, mažina lėtinių ligų riziką. Tik svarbu žiūrėti, kad krūvis būtų tinkamas, per daug neapkrautų širdies bei sąnarių ir būtų pritaikytas individualiai. Net mažas aktyvumo pokytis gali turėti didelį teigiamą poveikį sveikatai ir savijautai.“