Pastaruoju metu Severija Janušauskaitė (37) daug laiko praleidžia Berlyne, netgi vadina jį antraisiais namais. Po serialo „Babilonas Berlynas“, kur aktorė suvaidino kabareto dainininkę, jos populiarumas šiame mieste labai išaugo. Dabar su „Moka Efti“ orkestru Severija ruošiasi gastrolėms Europoje.
„Taip jau nutiko, kad mano dainavimas sukėlė didesnį furorą nei vaidyba, – sako aktorė. – Tačiau iki šiol nesuprantu, kodėl tūkstančiai arenose susirenka pažiūrėti į mane.“
Severija kratosi jai lipdomos femme fatale etiketės ir nekenčia, kai ją vadina diva. „Kokia aš diva tatuiruotomis rankomis, su užmaukšlinta ant akių kepure? – stebisi. – Dažnai galvoju: siaubinga, kad šiais laikais kuklumas tapo prastai vertinama savybe. Būti kukliam, baugščiam, netgi silpnam – labai blogai. Atseit, koketuoji, lauki dėmesio. Betgi ne, po velnių, dar esama kuklių žmonių. Ir aš – viena iš jų. Žmogus, siaubingai bijantis svetimų, siaubingai bijantis išeiti į sceną, patiriantis panikos atakas.“
Šiandien pasiūlymų vaidinti Rusijoje Severija turi mažiau. Neslepia, kad tuo džiaugiasi. Nenori ir nebegali tiek dirbti kiek anksčiau. Juolab jos santykis su Rusija pastaruoju metu itin prastas. „Pati šalis manęs niekuomet netraukė, traukė joje dirbantys profesionalai, aktoriai ir režisieriai, kurių požiūris kitoks. Išmokau vieną svarbią pamoką: kad ir kiek gerų vaidmenų sukurtum, viena klaida gali viską nubraukti.“
Užtat Berlynas aktorę išlaisvino iš visų rusijų. Nenori ten grįžti, nes nebegali taikstytis su tuo, kas ten vyksta, be to, sunku Maskvoje apsimesti, kad viskas gerai. Nori nenori politika pereina į kultūrinį gyvenimą.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“