Japonų tyrėjai išsiaiškino, jog civilizacijos atsisakymas bent kelioms valandoms būtų bene sveikiausias dalykas, kurį padarytumėte per visą dieną.
Vasarą Rebecca Valentine jautėsi taip, kaip ir dauguma iš mūsų: persidirbusi, pavargusi ir apimta lengvos panikos būsenos. Moteris dirbo visuomenės informavimo specialiste ir, išėjusi iš darbo, pradėjo nuosavą verslą – atidarė suvenyrų krautuvėlę savo gimtajame mieste Santa Rosa (Kalifornija). Moteris prisimena, jog žinojo pasielgusi teisingai, tačiau vis tiek jaudinosi dėl to, kad reikės pradėti dirbti savarankiškai, rašoma huffingtonpost.com.
Taigi, tuomet, kai draugė pakvietė ją prisijungti pasivaikščioti ekskursijoje po netoliese buvusį mišką, Rebecca sutiko, manydama, jog tai bus puikus dėmesio nukreipimas. Visgi tai nebuvo paprastas pasivaikščiojimas miške. Rebecca turėjo galimybę sudalyvauti „shinrin-yoku“ terapijoje – mėgavimusi buvimu gamtos buveinėje.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo prasmės beieškant: 30 Paulo Coelho įžvalgų
„Reikėjo susikoncentruoti į regėjimą, klausą ir kvapus“, – teigia 51 metų moteris, ir tai jai padėjo nukreipti mintis nuo darbo.
Buvo išaiškinta, jog žmonėms, kurie vaikščiodavo miškingose vietose, streso hormono kortizolio lygis sumažėjo 16 proc. daugiau nei laiką leidžiant miestuose.
Pasivaikščiojimas parke gali padėti atsipalaiduoti, tačiau būtent šis „shinrin-yoku“ metodas, pradėtas plėtoti Japonijoje 1980 metais, reikalauja dalyvius sąmoningai susilieti su gamta per visus penkis savo pojūčius (skonis, regėjimas, uoslė, klausa, lytėjimas).
Pasivaikščiojimai dažniausiai būna tyloje, o mobiliuoju telefonu nėra patariama naudotis. Markas Ellisonas pradėjo vesti šios technikos užsiėmimus prieš trejus metus Cabarrus koledže (Šiaurės Karolina).
Jis ragina dalyvius praktikuoti gilų kvėpavimą ir įsijausti į tai, kas užkuria jusles: matyti beržo žievės raštą, uosti laukinių gėlių ar kankorėžių kvapą.
Sąmoningumas ir laikas gamtoje – du užsiėmimai, kurie turi atkuriamųjų galių. Buvo atliktas tyrimas 24 miškuose Japonijoje. Buvo išaiškinta, jog žmonėms, kurie vaikščiodavo miškingose vietose, streso hormono kortizolio lygis sumažėjo 16 proc. daugiau nei laiką leidžiant miestuose.
Taip pat skaitykite: 5 laimingos santuokos patarimai iš išsiskyrusių žmonių lūpų
Rezultatai buvo akivaizdūs: tiriamųjų kraujo spaudimas stabilizavosi vos po 15 minučių terapijos. Tačiau geriausias dalykas yra kvėpavimas medžių išskiriama medžiaga – fitoncidais.
Dar vienas tyrimas patvirtino, jog moterys, kurios praleido 2–4 valandas miške dvi dienas iš eilės, sulaukė baltųjų kraujo kūnelių (kurie kovoja prieš vėžį) antplūdžio. Tyrėjas ir mokslų daktaras Qing Li sako, jog medžių išskiriamos medžiagos sumažina streso hormono lygį, netiesiogiai paveikia imuninę sistemą, kuri gali padėti naikinti vėžines ląsteles.
Net jei ir negyvenate arti miškingų vietovių, vien žiūrėjimas į žaliuojančią gamtą gali sumažinti raumenų įsitempimą ir kraujo spaudimą.