Ir rytoj. Ir 2022-aisiais. Ir dar daugybę metų. Nes koks gi pirmiausia Europos kino menas be paslaptingos, neperprantamos ir žemiškos Isabelle Huppert?
Publika dar nebaigė džiaugtis kriminaline komedija „Dylerė“: santūrios Paryžiaus kovos su narkotikais biuro vertėjos tapsmas kvaišalų platintojų krikštamote – tikra vaizdinių puota. Teberodoma politinė drama „Pažadai“ su įstabia Huppert – Paryžiaus priemiesčio merės – kostiumėlių kolekcija.
Šiemet ar kitų metų pradžioje turėtų išeiti įspūdinga istorinė juosta „Karavadžo šešėlis“. Baigti filmuoti dar du prancūzų filmai. Paradoksas: aktorė, anglų kalbos mokytojos dukra, laisvai nešneka šia kalba ir vaidina anglakalbėse juostose tik po fonetinių pratybų.
Užtat kalba itališkai, rusiškai – kritikai negailėjo pagyrų žodžių jos naujausiai Ranevskajai Paryžiaus „Odéon“ teatro ką tik parodytame „Vyšnių sode“. O kai vaidinant „Dylerę“ prireikė arabų kalbos, aktorė tiesiog išmoko tekstus atmintinai.