Sicilietis lietuvės Brigitos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis: „Trūko vos 2 kilometrų ir būtume niekad nesusitikę“

Vienas iš ryškiausių jos pastebėjimų yra susijęs su maistu ir tuo, kad gaminti naudojamus žalumynus, net ir salotas, sicilietės moterys dažnai verda.

„Visada iš namų šeimininkių sulaukiame klausimo: „Ar galiu tai virti?“ Iš pradžių tai kiek glumino, bet pradėjus geriau pažinti vietinę kultūrą, tai ima atrodyti visai natūralu. Sicilijoje virti žalumynai ypač būdingi žiemos laikotarpiu – jie tampa savotiška šildančia, lengvai paruošiama „žiemine sriuba“. Kadangi čia neįprasta virti tokių daržovių sriubų, kokias verdame mes, žalumynai dažnai tiesiog apverdami, pagardinami alyvuogių aliejumi ir patiekiami kaip pagrindinis patiekalas.

Manoma, kad toks maistas ne tik sušildo, bet ir yra lengviau virškinamas“, – pasakoja penkerius metus su vyru, siciliečiu Antonino Novena, netoli Balestrate miestelio, tarp Palermo ir Castellammare del Golfo, ekologišką ūkį puoselėjanti Brigita Skopaitė.

Likimą lėmė 2 kilometrai

Lietuvės ir siciliečio, kurį artimieji vadina Nino, draugystė užsimezgė Anglijoje, kur abu tuo metu kūrė gyvenimus. Nino dirbo fotografu, o Brigita – socialinio mokslo asistente.

Pirmajį kontaktą pora užmezgė pažinčių programėlėje. Abu jos parametruose buvo nustatę, kad susipažintų su žmogumi, kuris gyvena ne didesniu nei 100 kilometrų atstumu.

„Tik vėliau paaiškėjo, jog tarp mūsų namų yra 98 kilometrai kelio. Trūko vos dviejų kilometrų ir būtume niekada nesusitikę“, – pasakoja Brigita.

Lietuvė šypsosi – iš meniškų Nino nuotraukų neįmanoma buvo suprasti, kaip jis atrodo. Tačiau bendrauti žinutėmis buvo įdomu ir lengva. Įprastai Brigita apie tai, ar vyro gyvenimo filosofija jai priimtina, nuspręsdavo per 10 minučių, o pirmasis virtualus bendravimas su Nino užsitęsė tris valandas.

Pirmasis lietuvės ir siciliečio pasimatymas buvo neįprastas, dėl vienos detalės – Nino damai atvežė paragauti trijų skirtingų skonių naminio pesto.

„Tai tapo dideliu privalumu, nes supratau – Nino yra dėmesingas ir šeimyniškas. Abiem santykiai pasirodė svarbūs, todėl turėjome nuspręsti, kur kartu gyvensime. Svarstėme ir Anglijos, ir Lietuvos variantus, bet galiausiai nusprendėme įsikurti vyro gimtinėje“, – prisimena Brigita.

Sicilietiškos vestuvių tradicijos

Čia pora iškėlė ir vestuves – su lietuvišku, britišku ir sicilitišku prieskoniu. Vienas ryškiausių Brigitos prisiminimu – šventės išvakarės. Kartu su dalimi viešnių ji ilsėjosi viešbutyje.

„Jau buvau pasiruošusi miegui, kai kieme išgirdau triukšmą. Žinoma, kiek pasipiktinusi dėl sutrikdyto poilsio išėjau pasižiūrėti, kas vyksta. O čia, pasirodo, Nino su visu tradiciniu ansambliu pasiruošęs sudainuoti man serenadą!“ – sako pašnekovė.

Pora atsisakė ne vienos sicilietiškos tradicijos ir į vestuves įnešė modernumo prieskonį. Pavyzdžiui, nuspręsta gausų meniu gerokai sutrumpinti.

Tačiau paprotį, kai jaunieji namuose lankomi prieš vestuves, pora išsaugojo.

„Savaitė prieš vestuves yra svečių priėmimo laikas. Jie sužadėtiniams atneša vokelius su pinigais, apžiūri namus, vaišinasi saldainiais, kurių turi būti visose šventėse Sicilijoje“, – pasakoja lietuvė.

Po santuokos registravimo Brigitos pavardė nepasikeitė – tai Italijoje įprasta.

Kai kas lietuviško

Jau prieš vestuves Brigita su sužadėtiniu buvo nusprendę pradėti rūpintis jo šeimos alyvmedžių ūkiu. Kažkada jį puoselėjo Nino senelis, o vėliau – ir tėtis.

„Tik mes nusprendėme ūkininkauti ekologiškai, auginti daugiau kultūrų. Gali būti keista, bet Sicilijoje ekologiška žemdirbystė dar nėra įprasta. Ir tvarumo idėjos vyresniajai kartai nėra aiškios. Bet mes žinome, ko norime“, – sako Brigita.

Poros žemėje auga ir jauni, ir šimtamečiai alyvmedžiai. Jaunieji ūkininkai džiaugiasi, kad praėjusiais metais jiems pavyko nuskinti rekordinį derlių. Į pagalbą jiems atskubėjo visi šeimos nariai.

Aliejų „Beddu Cori“ ūkio šeimininkai spaudžia netoliese esančioje spaudykloje – dalį jo pasilieka sau, dalį – padovanoja ar parduoda. Šviežiu skanėstu pora vaišina ir į ūkį užsukančius turistus.

Anot Brigitos ir Nino, Sicilijoje alyvuogių aliejaus yra kiekvienuose namuose. Jis naudojamas vietoje sviesto gaminant sumuštinius ar tampa tradicinių desertų dalimi. Nors siciliečiai yra smaližiai, jiems subalansuoti svorį padeda keli mitybos principai – dienos metu valgomos daržovės, alyvuogių aliejus, šviežios žuvys ir lengva vakarienė.

Nori daugiau

Brigitos ir Nino ūkyje dera ne tik alyvmedžiai. Ūkininkavimą pamilusi pora augina įvairiausius vaismedžius, daržoves, žalumynus, vištas.

Anot jų, dauguma nustemba sužinoję, kad daržovės Sicilijoje dažnai nėra ekologiškos, nors vis dar tikima, kad Italijoje maisto kokybė savaime yra aukščiausia. Tačiau realybė kitokia: maži ūkiai nyksta, juos keičia monokultūros, o vis daugiau maisto importuojama iš užsienio.

„Kartu su tuo nyksta ir tai, kas žemdirbystėje svarbiausia – gyva, subalansuota aplinka. Būtent todėl mes tvirtai laikomės mažo, ekologiško šeimos ūkio idėjos. Mūsų ūkyje bioįvairovė nėra tik graži sąvoka – tai pats ūkininkavimo pagrindas. Skirtingi augalai, gyvybinga dirva, vabzdžiai, paukščiai ir natūralūs ciklai leidžia ūkiui būti atsparesniam, sveikesniam ir mažiau priklausomam nuo cheminių priemonių. Mes tikime, kad būtent toks ūkininkavimas yra natūraliausias ir ilgalaikėje perspektyvoje tvariausias“, – sako Nino.

Jo teigimu, norisi parodyti, kad mažas ūkis gali būti gyvas, patvarus ir ekonomiškai prasmingas, o bioįvairovė nėra kliūtis efektyvumui, bet priešingai – jo pagrindas.

„Tikime, kad ateityje būtent tokie ūkiai vėl taps bendruomenių centru, grąžinančiu žmonėms ryšį su maistu ir žeme, – mintimis dalinasi sutuoktiniai, – Mes svajojame išlikti mažu ūkiu, kuris pritrauktų žmones iš viso pasaulio – tuos, kurie vertina ne tik kokybišką alyvuogių aliejų, bet ir tikrą patirtį lankantis ūkyje. Šiandien savo produktais aprūpiname vietinius klientus, o ateityje tikimės atverti ir internetinę parduotuvę. Nors kartais atrodo, kad plaukiame prieš srovę, būtent ši kryptis mums yra prasminga – ir mes niekada nenustojame ja tikėti“.

Mimoza – vietoje puokštės

Jei reikėtų išskirti mėgstamiausią vietinių daržovę, populiarumo viršūnėje įsitaisytų pankolis. Siciliečiai dėl naudos gerai savijautai vertina ir įvairias karčias salotas. Ypatingai mylimas yra čedro vaisius, valgomas su druska, bei retesnių rūšių mandarinai, paįvairinantys kasdienę mitybą. Žmonės taip pat mėgsta duonos gaminius, ruošiamus naudojant nepakeistą, pilną, sicilietišką grūdą. Neseniai šiltnamiuose vietos ūkininkai ėmė auginti ir kavą. Kai kuriose žemėse jau dera avokadai ir mango.

„Sicilijoje klimatas per šaltas papajoms. Tačiau dėl per didelio karščio čia nedera obuoliai, vyšnios, kriaušės. Vietiniams buvo labai neįprasta, kai pradėjome auginti burokėlius, bet po truputį jie atranda Lietuvoje mėgstamą šakniavaisį“, – sako Brigita.

Brokoliai Sicilijoje, anot jos, dera labai įdomiai – iš vieno augalo galima gauti tikrai gausų derlių – ne vieną kartą. Pats augimas trunka apie du mėnesius, o po nupjovimo – dar maždaug mėnesį ar pusantro augalas leidžia naujus ūglius.

„Iš viso brokoliai gali derėti apie keturis mėnesius, todėl iš vieno augalo realiai surenki labai daug derliaus“, – pasakoja Brigita.

Jos ir Nino ūkio puošmena yra mimoza.

„Paprastai ji žydi vasario pabaigoje ar kovo mėnesį, bet šiemet, dėl aukštesnių temperatūrų, pradėjo žydėti anksčiau. Vietiniams tai labai mylimas augalas, ypač kovo 8-ąją – Moters dieną. Tą dieną mimozos šakelės dovanojamos moterims, todėl nereikia nei pirkti brangių gėlių, nei ieškoti puokščių. Tiesiog nuvažiuoji, randi žydintį medį, nuskynei šakelę ir nuneši – ir to visiškai pakanka. Paprasta, bet labai prasminga tradicija“, – sako pašnekovė.

Gyvenimas Sicilijoje Brigitos ir Nino šeimai tapo ne tik namais, bet ir nuolatiniu mokymusi – apie maistą, žemę ir žmones.

„Sicilijoje viskas vyksta lėčiau – ir gal tai didžiausia pamoka, kurią čia išmokau“, – neabejoja Brigita.

Fotogalerija: