„Pagaliau galiu atsipūsti, – prisipažįsta kino ir teatro aktorius Džiugas GRINYS (26). – Iki šiol, švelniai tariant, intensyvus laikas buvo – premjera po premjeros.“ Užtat dabar darbus lydi įvertinimas ir šlovė: pernai Berlyno kino festivalyje lietuvis įvertintas kaip vienas iš dešimties perspektyviausių Europos aktorių, su spektakliu „Storas sąsiuvinis“ buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“, o už vaidmenį visų laikų populiariausiu lietuvišku filmu vadinamoje juostoje „Pietinia kronikas“ jis apdovanotas „Sidabrine gerve“.
Ne taip jau paprasta jus pagauti, kai nuolat migruojate tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
Jau kelerius metus viena koja esu ten, kita – čia. Nuolat špagatu sėdėti kartais pavargsta kojos, bet... (juokiasi). Aš pats – iš Molėtų, studijavau Vilniuje. Kai gavau kvietimą iš Klaipėdos dramos teatro, suabejojau, nes darbų bazė jau dėliojosi Vilniuje. Čia iki šiol turiu daugiau darbų – vaidinu ir Nacionaliniame dramos teatre, ir Oskaro Koršunovo, ir Jaunimo. Bet pasitariau su savo dėstytoju, dabar kolega aktoriumi Dariumi Meškausku, jeigu jis spėja visur vaidinti ir dar dėstyti, kodėl man nepabandžius? Ir nesigailiu, nes Klaipėdoje teatro trupė iš tiesų puiki, yra su kuo kurti. Atvažiuoja gerų režisierių. Gal nekukliai pasakysiu, bet Klaipėdos dramos teatro repertuaras dabar yra vienas stipriausių Lietuvoje.
Kiek suprantu, meilė ir merginos stipriai veikia jūsų gyvenimą ir net keičia jo kryptį...
Ta mano pirmoji mergina, dėl kurios atsiradau scenoje,